Sekmadienį žiedinių lenktynių trasa „Nemuno žiedas“ švenčia savo 50-ies metų jubiliejų. Šia proga gimtadienio lankytojams organizatoriai vartus atvėrė visiems, kas norėjo – kiekvienas su savo automobiliu galėjo išmėginti 3,3 km ilgio ruožą. Kauno rajone, Kačerginėje išsidriekusi trasa eilę metų išgyveno ne pačius geriausius laikus, tačiau vis garsiau užsimenama apie jos renesansą. „Nemuno žiedo“ direktoriaus Arūno Samochino vizija – kad ji taptų patraukliu techninių sporto šakų traukos centru, patyrę lenktyninkai daugiau neaplenktų šios trasos ir pagaliau išsispręstų trasos būklės bei saugumo klausimai.
Nuspręsta jubiliejų paminėti šiemet
Kauno rajone išsidriekusi „Nemuno žiedo“ trasa oficialiai įkurta 1961-aisiais, tačiau jos jubiliejų nuspręsta paminėti šiemet, kai trasa tampa vis populiaresne tarp autosporto mėgėjų.
Patys organizatoriai žadėjo, kad šventė nebus pompastiška ir teisingiau ją vadinti būtų bendraminčių suvažiavimu. Nuotaiką gadino ir susirinkusiuosius bei trasą merkiantis lietus, dėl kurio teko atidėti kai kuriuos numatytus renginius. Tačiau kantresni svečiai vis tik turėjo galimybę pasivėžinti formulėmis, šonąslydžio bolidais bei žiedo taksi paverstu „Lexus ISF“, kuris yra „Omnitel“ 1000 km lenktynių prizininkas.
Atvykę į Kačerginę taip pat galėjo paganyti akis į naujus automobilius ar juos išbandyti. Giliais istorines šaknis turinti vienintelė Lietuvoje žiedinių trasa per savo istoriją matė daug lenktynių. Sekmadienį, galbūt kiek netradiciškai, į ją įriedėjo ne tik sportiniai automobiliai, bet kiekvienas eilinis automobilio vairuotojas – po oficialių sveikinimo kalbų vairuotojai buvo kviečiami stverti savo automobilio raktelius ir apsukti kelis ratus.
Pirmasis finišavo „Pobeda“ automobilyje sėdintis Kūno kultūros ir sporto departamento gen. direktorius Klemensas Rimšelis. Kaip pats direktorius tikino, trasa riedėjo ne pirmą kartą: „Esu važiavęs ir anksčiau, nors nesu lenktynininkas nei trasoje, nei keliuose. Esu čia važiavęs žiemą, tąkart norėjau priprasti prie slidaus kelio.“
Tuo metu ką tik iš „Volkswagen Polo“ automobilio išlipusi Monika Senkutė teigia trasą išmėginusi pirmą kartą gyvenime: „Vaikystėje atvažiuodavau čia pažiūrėti lenktynių, bet trasa niekada nesu važiavus. Šiandien, kai pakvietė, nusprendžiau ją išbandyti savu automobiliu. Supratau, kad mano automobilis tikrai neskirtas lenktynėms – vienoje vietoje pasiekiau 110 km greitį, bet iš tikrųjų bijojau greičiau važiuoti. Manau buvo tikrai šauni idėja leisti visiems norintiems pravažiuoti tiek naujai asfaltuota trasa, tiek senuoju keliu.“
Pasak K. Rimšelio, trasa ir ateityje galėtų išlikti atvira eiliniams vairuotojams, o žiemą galėtų būti pritaikyta vairuotojams, kurie turi mažai patirties. „Tai yra svarbu, net ir man, nes kartą žiemą teko nulėkti nuo skardžio. Priprasti prie savo automobilio taip pat yra viena iš paskirčių šioje trasoje“, – įsitikinęs K. Rimšelis.
Patyrę lenktyninkai aplenkia trasą
Saugumas ir trasos būklė ir toliau išlieka pagrindiniu vadovybės galvos skausmu. Anksčiau yra pasitaikęs ne vienas atvejis, kai nemažai pajėgių ir gerai žinomų sportininkų aplenkė Kačerginėje esančią trasą ir ignoravo čia vykstančias rungtynes – jie išvyksta lenktyniauti į kitas šalis.
„Kiek tenka bendrauti su sportininkais, renginių organizatoriais, jie tai akcentuoja. Yra ne vienas ir ne du atvejai, kai sportininkai išvažiuoja lenktyniauti į Poznanę, kuri yra už 800 km. Jų atsakymas labai aiškus - nenori rizikuoti savo gyvybe ir čia važiuoti motociklu. Man perėmus vadovavimą ir gilinantis, kokios yra problemos, saugumas yra vienoje pirmųjų vietų“, – LRT.lt komentavo A. Samochinas.
„Nemuno žiedas“ yra viešoji įstaiga, kuri priklauso Kūno kultūros ir sporto departamentui. Ši organizacija iš tikrųjų man sapnuojasi, nuolat yra mano darbotvarkėje ir ant stalo. Yra metų, kuriuos aš norėčiau išbraukti iš „Nemuno žiedo“ istorijos. Dabar 100 proc. pakeistas kolektyvas ir yra naujas gyvenimas. Ši trasa turi perspektyvą ir tai vienintelė trasa Lietuvoje, ateityje mes tikrai pasistengsime, kad ji būtų reikalinga sportininkams, o ne kam nors kitam“, – žadėjo K. Rimšelis.
Ne kartą buvo keltas ir kitas klausimas – ar Kačerginės „Nemuno žiedo“ trasa yra saugi lenktyninkams ir patiems žiūrovams. Trasoje įvykusios avarijos priversdavo suklusi automobilių ir motociklų sporto visuomenės atstovus. Pasitaikė ir skaudžių atvejų, kai iš trasos išlėkę automobiliai kliudė poste dirbusius teisėjus. A. Samochinas užsimena apie galimus ateities planus – Ąžuolo posūkyje, iš kurio matyti didžioji trasos dalis, įrengti papildomas tribūnas žiūrovams.
Reikia imti pavyzdį iš estų?
„Nemuno žiedo“ direktoriaus pareigas dar tik metus einantis A. Samochinas teigia, kad jo vizija – Kačerginės „Nemuno žiedą“ paversti patraukliu techninių sporto šakų traukos centru, kuris būtų orientuotas ne tik į žiedines lenktynes, bet kad tai būtų kompleksas. „Tik turint pilną bazę galima tikėtis sėkmės. Mano giliu įsitikinimu, Estija eina labai teisingu keliu, latviai dar tik kuria ambicingus planus renovuoti savo trasą, o estai tą jau padarę, danga paklota, infrastruktūra kuriama“, – LRT.lt sakė A. Samochinas.
Tačiau K. Rimšelis teigia nemėgstantis lyginti šios trasos su kaimynėmis ar kitomis šalimis: „Galiu tiek šalių išvardyti, kur yra geresnės ir kur nėra jokių sąlygų... Geriau žiūrėkime, ką turime. Visą laiką reikia branginti tai, ką turime. Jeigu turime trasą, tai turime puoselėti, jeigu valstybė deda pinigus, tai jie ir turi būti įdėti. Reikia renovuoti ir padaryti, kad būtų aukšto lygio paslauga tiek sportininkams, tiek varžyboms. Niekada nemėgstu turėti kažkokių žydrų svajonių“, – apie trasos renovaciją užsimena K. Rimšelis.
Gyventojai skundėsi nuolatiniu triukšmu
Nemuno žiedo lenktynių trasos projektas ilgus metus sunkiai skynėsi savo kelią. Ji turėjo kelias konfigūracijas ir, kaip ir visame pasaulyje, vis buvo tobulinama dėl saugumo. Pirmoji driekėsi per Kauno – Šakių plentą, prasukdama per Kačerginės miestelį. Lenktynių metu bendro naudojimo kelio atkarpos būdavo uždaromos.
Augant Lietuvos autosportui didėjo lenktynių skaičius ir Kačerginės miestelio gyventojai ėmė skųstis nuolatiniu triukšmu. Todėl 1966 metais buvo nuspręsta padaryti specialų žiedą panaudojant dalį Kauno – Šakių plento.
Vėlesnis projektas buvo pradėtas vykdyti 1987 metais. Pagal planą „Nemuno žiedas“ turėjo tapti aukšto lygio autosporto kompleksu. Jame turėjo būti trys skirtingo ilgio asfaltuoti žiedai lenktynėms. Didžiojo žiedo ilgis buvo numatytas 6,99 km., mažesniojo – 3,42 km. ir mažiausiojo – 3,27 km. Trasos viduryje taip pat buvo numatyta statyti autokroso, motociklų, kartingų trasas ir net motobolo aikštelę. Tačiau šis projektas taip ir nebuvo baigtas.
Vytenis RADŽIŪNAS
