Žiedadulkių alergija taip pat gali išvystyti astmą. Apskaičiuota, kad iki 2025 metų 50 % žmonių kentės nuo įvairių alergijų. 10 mln europiečių, jaunesnių, nei 45 metų serga astmą, šios ligos gydymas Europai kainuoja 17,7 milijardų eurų per metus.
Jei sergantieji visomis alergijomis būtų gydomi su prieinamomis kainų preparatais ir laiku, galima būtų sutaupyti 142 milijardus per metus. Todėl svarbios inovacijos šioje srityje.
Vilniaus universitete, Geomokslų institute vykusiame seminare „Klimato kaita ir sveikata: Vokietijos patirties perteikimas Baltijos šalims" buvo aptariama, kaip besikeičiantis klimatas veikia žmonių sveikatą. Seminare pranešimus skaitė įvairūs specialistai, viena jų, Olga Ritenberga iš Latvijos universiteto, ji kalbėjo apie žiedadulkes Europoje bei priemones, kurios padeda žmonėms susitvarkyti.
Jos manymu, pavojingiausias medis Šiaurės ir Baltijos šalims yra Beržas, nes jis sukuria labai daug žiedadulkių.
Štai kiek žiedadulkių yra viename žirginėlyje.
Žiedadulkių skaičius iš vieno beržo žirginėlio
„Beržo žydėjimas sukelia vieną didžiausių pavasario žiedadulkių apkrovų. Žmonės dažnai nori neštis beržo šakeles su besiskleidžiančiais lapeliais namo. Tačiau kartu skleidžiasi ir žirginėliai, kurie tas žiedadulkes barsto, tai reikėtų tiems žirginėliams neleisti skleistis ir nurinkti”, – kalba dr. Inglrida Šaulienė iš Šiaulių universiteto.
Oro tarša
Temperatūra yra pagrindinis dėmuo, reguliuojantis medžių vegetacines fazes.
„Esant didesnei anglies dvideginio koncentracijai (CO2), augalai greičiau auga, gamina daugiau vaisių ir išleidžia daugiau agresyvių žiedadulkių. Sieros dioksido (NO2) poveikis sukelia žiedadulkių alergijos paūmėjimą ir sustiprina plaučių uždegimą. Bendras žiedadulkių kiekis ore auga”, – kalbėjo O. Ritenberga.
Daugelio medžių ir piktžolių augimo sezonas prasideda anksčiau ir trunka ilgiau, alergijos sunkumą veikia gamybos pasikeitimai ir alergenų kiekis žiedadulkėse.
Pietų rūšių invazija
Ambrozija (Ambrosia artemisifolia)
Ambrozijos žiedadulkių neturėtų būti Lietuvos, Latvijos platumose, bet mes jų turime.
Šių žiedadulkių atsiradimas yra oro temperatūros padidėjimo rezultatas. Nes stipriai padidėjo žiedadulkių kiekis ir žiedadulkių sezono ilgis.
„Todėl svarbu rasti būda kaip pasidalinti turimais duomenimis tarp valstybių, nes žiedadulkės sklando nepaisydamos valstybių sienų. Prognozės dažniausiai yra pagrįstos meteorologiniais (kasdieniais) duomenimis, taip pat dienos duomenimis apie žiedadulkių koncentraciją. Svarbūs krituliai, vėjo kryptis, Santykinis drėgnumas, Debesų sluoksnis”, – kalbėjo O. Ritenberga.
Kaip palengvinti sau gyvenimą?
Svarbu pasirūpinti savimi ir vengti kontakto su žiedadulkėmis, nebūti atidarytais langais, pasikeisti rūbus.
„Geriausia apsisaugojimo priemonė yra užsidėti kaukę ant veido, tokią kokią dėvi stomatologas, arba gydytojas. Rytų šalyse, Azijoje tai gana populiaru. Per žydėjimo sezoną, kai žydi jiems būdingi, tipiški augalai, tai galima pamatyti nemažą kiekį žmonių, kurie vaikšto su tomis kaukėmis, nes į darbą reikia eiti, norisi jaustis gerai, produktyviai dirbti. Bet žiedadulkės geros tuo, kad galima vengti kontakto. Nepatartina atsidaryti langų važiuojant automobiliu, darbe, išsiplauti nosį, vaikščiojate surištais plaukais, skalbinių nedžiauti lauke, parėjus iš lauko, pasikeisti rūbus iš karto. Egzistuoja daugybė panašių dalykų, kurie leidžia išvengti žiedadulkių”, – pataria profesorė.
Naktį žiedadulkių kiekis išlieka panašus, kaip ir dieną, todėl nereikėtų galvoti, kad naktį žiedadulkių ore nebėra.
„Turime atlikę tyrimą, kelintą valandą daugiausia žiedadulkių, tai labai priklauso nuo rūšies, bet jos pasiskirsto labai panašiai, vakare jų yra mažiau, dėl to, kad žiedadulkės nemėgsta drėgmės, jos skraido, joms reikia šilto oro, bet, kai viską apskaičiuoji, pastebi, kad pasidalina daugmaž vienodai”, – mini prof. dr. I.Šiaulienė.
Prieš išvykstant į kitą šalį, taip pat svarbu pasidomėti, koks augalas tuo metu ten žydi.
„Jei išvažiuojate į kitą šalį, Ispaniją, Prancūziją, tai ten žydi alyvmedis, kurio visai nėra Lietuvoje, o pasirodo tu esi alergiškas jam ir nesupranti iš kur ta alergija, iš kur tas stresas. Jei visai nesupranti su kuo tai susiję, tai gali pasinaudoti žiedadulkių dienoraščiu, internete, galima rasti prieigą, kurioje mes kaip mokslininkai teikiame savo duomenis”, – prof. dr. I.Šiaulienė.
