Niekuo dėti vaikai paversti eksperimentiniais triušiais - perdėm skirtingi būdami, smurtu verčiami mokytis kartu, nors tai prieštarauja gamtos dėsniams! Vaikai NATŪRALIAI elgiasi, kaip ir kita gamtos gyvūnija. O mes žinome, kaip gamta reaguoja į tuos, kas negalės pats savimi pasirūpinti...
Bent jau pradžioje, kol vaikai dar nėra asmenybės, nepasirengę krikščioniškai su kitokiais elgtis, toks priverstinis jų laikymas viename „narve” yra žiaurumo apraiška.
Kur nors tai įmanoma daryti normaliai, be ekscesų, tačiau ten, tame „kur nors” prie šios praktikos pereita laipsniškai, ir ne per vieną 100 metų! O mes pastarąjį ketvirtį amžiaus, lyg kažkieno nuosavos laboratorinės pelės, vis atiduodami visokiems iniciatyviems ir sadistiškai nekantriems eksperimentatoriams, kurie pradeda nuo stuburo laužymo, nes labai trokšta išgarsėti žaibiškais rezultatais...
Taip nė spalio revoliucijų su jos entuziastingais komjaunuoliais nereikia. Ideologija kita, o taktika ta pati - prievarta ir nieko nepaisymas - net gamtos ar visuomenės raidos dėsnių.
Kad visuomenė keistų savo požiūrį ir elgsenos modelį, visų pirma reikalinga visuotinė dvasinė ramybė, būtinasis gerovės lygis, socialinio, psichologinio ir fizinio saugumo jausmas. Su tokiais įsitempusiais, skurdo ir nedarbo kankinamais, kaip mes, tokie eksperimentai negalimi ir net nusikalstami. Juk rezultatas aiškus - nuo to kenčia visi, tačiau neįgalūs vaikai ypač - jie tampa šio suaugusių eksperimentatorių ir projektų entuziastų bandymų aukomis...
Šiandien turime galimybių taikyti internetu transliuojamas pamokas - bent pradinės mokyklos kurso. Į mokyklą toks vaikas turėtų būti vedamas pradžioje tik vienai pamokai, gal tik po kelių mėnesių - dviems ir t.t. Taip ir jis, ir jo klasė laipsniškai būtų pratinami vienas prie kito. Be to, klasei būtinos reguliarios psichologo, dvasiškių ir kt. vedamos krikščioniškų santykių, subtilumo, geranoriškumo, gailestingumo ugdymo pamokos...