Jeffrey puikiai žinojo, kad yra tikras blogio įsikūnijimas. Jis pats save lygino su velniu ir tikino, jog visuomenė niekada jam neatleis už atimtas nekaltų žmonių gyvybes. „Mačiau aukų šeimų ašaras ir jeigu galėčiau atiduoti savo gyvybę, kad grąžinčiau juos į gyvenimą, nedvejodamas tai padaryčiau“, – paskutinę savo teismo dieną sakė jis.
Daugybė žmonių vis dar mąsto, kas iš tiesų dėjosi žudiko galvoje ir, kaip jis tokiu tapo. Nuo pat mažens Dahmer dievino mirtį. Jam nebuvo įdomus pats žudymo procesas, jis paprasčiausiai troško išvysti, kaip atrodo jo aukos vidus. Viskas prasidėjo nuo nudvėsusių gyvūnų. Eidamas iš mokyklos jis rinkdavo automobilių nutrenktus gyvius ir miške juos pjaustydavo. Kai kurių kūnus jis panardindavo į statinę su rūgštimi, kad liktų tik kaulai.
Kadangi Jeffery neturėjo tikrų draugų, jis kiekvieną dieną ir praleisdavo medinėje miško trobelėje, pilnoje gyvūnų palaikų. Tai pamatęs jo tėvas trobelę nugriovė ir liepė sūnui užsiimti šiek tiek „žmogiškesne“ veiklą.
Dar paauglys Jeffrey buvo laikomas mokyklos klounu, mat trokšdamas dėmesio iš aplinkinių jis vaipydavosi ir keldavo scenas. Kai kurie mokiniai jam net duodavo pinigų, kad šis iškeltų sceną. Jis buvo gabus mokinys, lankė teniso treniruotes ir dalyvavo užklasinėje veikloje, tačiau tai artimų draugų jam susirasti nepadėjo. Jeffrey niekada nesišypsodavo. Netrukus vaikinas suprato, kad priešinga lytis jo netraukia – jam patiko vyrai.
Kai jam buvo 16 metų, J. Dahmer tėvai užpildė skyrybų dokumentus. Tarp jų vyko tikra kova. Motina pasiėmė jaunesnį brolį ir išvyko pas savo tėvus, Jeffrey palikdama visą namą. Jo tėvas tuo metu gyveno motelyje. Įskaudintas tėvų skyrybų Jeffrey įniko į alkoholio liūną. Alkoholis jam padėjo ir nuvyti į šalį kraupias fantazijas, pamažu užpildančias jo galvą. Jis įsivaizduodavo, kaip mylisi su negyvais žmonėmis, kaip miega šalia jų šaltų kūnų. Alkoholį vaikinas vadino vaistais nuo jį žlugdančių minčių. Jis suprato, kad normalus žmogus taip fantazuoti neturėtų, tačiau gėda jam trukdė apie tai kažkam papasakoti.
Jeffrey kurį laiką stebėjo netoliese jo namų bėgiojantį sportininką. Jis įsivaizduodavo, kaip miega šalia jo palaikų. Kai vaikinas buvo pasiruošęs išpildyti savo fantaziją ir nužudyti bėgiką, tą dieną jis tiesiog neprabėgo. Bandydamas atsikratyti savo troškimų Dahmer siautėdavo miške, trankydamas medžius su beisbolo lazda.
Pirmoji Jeffrey žmogžudystė buvo įvykdyta praėjus vos kelioms savaitėms po mokyklos baigimo. Jis sutiko tranzuojantį vaikiną, nusivežė jį į namus, prigirdė migdomųjų ir pasmaugė. Lavoną sukapojo ir paslėpė dideliame lagamine. Sugniuždytas savo poelgio Dahmer dar labiau gėrė. Tai pastebėjęs jo tėvas, atsikraustė į savo buvusius namus pas sūnų.
Po šio nusikaltimo Dahmer nebegalėjo valdyti savo troškimų. Jis lankydavosi homoseksualams skirtuose baruose ir klubuose, ten ieškodamas aukų. Jam į rankas pakliūdavo jauni vyrai arba paaugliai. Jeffrey nebuvo svarbi aukų rasė – jį traukė raumeningi, simpatiški vyriškos lyties atstovai.
Žudiko tikslas buvo sukurti zombį, vykdantį visus jo troškimus. Savo namuose jis atlikdavo siaubingus eksperimentus: ne tik valgydavo savo aukas, mylėdavosi su lavonais, bet ir gyviems žmonėms į smegenis suleisdavo rūgšties, kad šie nemirtų, bet galėtų jam paklusti. Visgi nė vienas jo eksperimentas nepasisekė.
Pirmoji iš jo namų pabėgusi auka buvo tamsiaodis paauglys. Jis į gatvę išbėgo nuogas, prašydamas žmonių pagalbos. Tada Dahmer pirmą kartą susidūrė su policija. Visgi vyras pamelavo, jog paauglys yra jo meilužis, todėl kaltinimų jis nesulaukė. Kai paauglys per prievartą buvo vėl nugabentas į Dahmer namus, šis jį šaltakraujiškai nužudė vos išvykus policijai.
Antroji pabėgusi auka Jeffrey pasmerkė kalėjimui. Vos ištrūkęs iš žudiko namų, jis susistabdė policijos automobilį. Pareigūnams apsilankius žudiko namuose buvo aptikti 17 žmonių palaikai. Vieni jų buvo rūsyje, kiti supjaustyti ir sudėti į lagaminus, dar kiti pamerkti į rūgšties statines, o kai kurių kūno dalys buvo šaldytuve. J. Dahmer kepdavo savo aukų mėsą ir ją valgydavo it paprastą kepsnį.
Prieš teismą stojęs Dahmer buvo pripažintas psichiškai stabiliu. Į kalėjimą patekęs nusikaltėlis neišbuvo visos jam skirtos bausmės. 1994 metais jį nužudė kitas kalinys. Iš sporto klubo pasiskolinęs štangos strypą, jis mirtinai sumušė Dahmer ir dar vieną kalinį.
