Ketvirtadienį teismas paskelbė, kad atmeta nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.
Teisėjas Albinas Bielskis per posėdį sakė, kad apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje esantys duomenys: kito nuteistojo Gedmino Kontenio parodymai, kaimynų parodymai.
Pastarieji liudijo, kad bute, kuriame gyveno M. Kaziukaitytė su sūnumi ir G. Kontenis, dažnai sklisdavo muzika, triukšmas, kurį galima vertinti kaip smurtavimą prieš mažametį vaiką – vaikas buvo vadinamas žeminančiais epitetais, pažeidžiant jo orumą. Pati M. Kaziukaitytė pripažino, kad išsprūsdavo žeminantys žodžiai.
„Sausio 25 dieną nuo 10 valandos buvo intensyviai smurtaujama, liudytoja kaimynė girdėjo triukšmą bute, balsai dviejų asmenų, buvo rėkiama ant vaiko. Iš byloje esančių specialistų, Kauno ir Kėdainių medikų, kurie bandė gaivinti vaiką, profesoriaus R. Kėvalo liudijimo, jie paaiškino, kad taip sužaloto (vaiko – BNS) nėra matę. Byloje yra nuotraukos kurios parodo, kaip stipriai buvo sumuštas vaikas – 118 smūgių, iš jų 10 į galvą“, – sakė teisėjas A. Bielskis.
Jis priminė, kad vaikas buvo mušamas, sumuštas paguldytas, tuo metu M. Kaziukaitytė po to vyko į Darbo biržą, parduotuvę, G. Kontenis žaidė kompiuterinius žaidimus. Jis grįžusiai M. Kaziukaitytei pasakė, kad vaikas nebereaguoja į aplinką. Motina pagalbos nekvietė – ji ėjo į vaistines, ieškojo vaistų ir laukė iki pat vakaro, tikėdamasi, kad būklė pagerės.
„Rodo visišką abejingumą mažamečio sūnaus gyvybei, ji irgi jį mušė“, – sakė teisėjas.
M. Kaziukaitytė prašė ją išteisinti arba bent sušvelninti skirtą 16 metų laisvės atėmimo bausmę.
„Ji smurto vartojimo vaikučio atžvilgiu nepripažino niekada ir šiai dienai nepripažįsta“, – žurnalistams yra sakęs nuteistosios advokatas Sigitas Štaraitis.
Prokurorų teigimu, vaiko mirtį sukėlė abiejų sugyventinių veiksmai. Prokuroras yra sakęs, kad smurtą prieš mažametį pora aiškino auklėjimu: jie tikino vaiką baudę už netinkamą elgesį, jeigu jis neklausydavo.
Žiauriai sumuštas berniukas mirė pernai sausio 27-osios rytą Kauno klinikose.
Vaikas į ligoninę sausio 25 dieną dėl daugybinių kūno sumušimų pristatytas iš namų Kėdainiuose.
Nužudyto mažamečio tėvui iš abiejų kaltinamųjų teismas priteisė solidariai sumokėti 5 tūkst. eurų neturtinės žalos. Jis prašė jam priteisti 300 tūkst. eurų, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad tėvas nedaug prisidėjo prie mažamečio auginimo.
Šis nusikaltimas sulaukė didelio atgarsio visuomenėje: buvo rengiamos pilietinės akcijos, kurių metu buvo raginama skirti daugiau dėmesio kovai su smurtu prieš vaikus.
Seimas praėjus kelioms savaitėms po nusikaltimo uždraudė visų formų smurtą prieš vaikus ir fizinių bausmių taikymą.
Neseniai M.Kaziukaitytė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas.
M. Kaziukaitytė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašo teismo atlyginti neturtinę žalą, galbūt kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Spalį moters skundą gavo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai.
Kaip nurodo teismas, M. Kaziukaitytė skundžiasi per mažu kamerų plotu, netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu, praustuvių trūkumu bei kitomis kalinimo sąlygomis – pasak nuteistosios, tai jai sukėlė neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų.
Pareiškėja prašo priteisti 3 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, bei 200 eurų žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Tuo metu G. Kontenio ateityje laukia akistata su Vokietijos teisėsauga.
Spalio 30 dieną Vilniaus apygardos teismas nusprendė tenkinti Vokietijos prašymą perduoti G. Kontenį, Lietuvoje nuteistą už mažamečio Mato mirtiną sumušimą.
Tačiau teismas pažymi, kad realus G. Kontenio perdavimas bus atidėtas iki tol, kol jis atliks jam Lietuvoje paskirtą 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl vaiko nužudymo.
Taip pat turės būti sprendžiama dėl jo laikino perdavimo Vokietijai proceso veiksmams atlikti.
G. Kontenis Vokietijai perduodamas pagal 2015 metais Bochumo apylinkės teismo išduotą Europos arešto orderį, įtariant bendrininkų grupėje įvykdžius plėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą ir pagrobus didelės vertės turtą.
Arešto orderyje nurodyta, kad 2015 metų liepos 27 dieną G. Kontenis kartu su dviem bendrininkais juvelyrinių dirbinių parduotuvėje „Marc“ pistoletais grasino ten buvusiems parduotuvės darbuotojams bei pagrobė laikrodžius, juvelyrinius papuošalus, kurių bendra vertė siekė 61,9 tūkst. eurų, taip pat 2,7 tūkst. eurų grynųjų pinigų.
Maksimali laisvės atėmimo bausmė už tokį nusikaltimą Vokietijoje – 15 metų.
Ikiteisminis tyrimas Vokietijoje tebevykdomas, G. Kontenio kaltės klausimo Lietuvos teismas nenagrinėja.
