Galime tik pasidžiaugti, kad dabartinės tatuiruočių mėgėjų kartos laukia linksma senatvė. Įsivaizduokite, kiek aplink bus senučių su tatuiruotėmis ant juosmens! Žinoma atkalbinėti ar įkalbinėti nuo dekoratyviosios kūno modifikacijos (taip gražiai dabar vadinami ne tik piešiniai ant kūno, bet ir auskarų vėrimas, randavimas) beprasmiška, nes dėl skonio nesiginčijama, todėl papasakosime kaip sumažinti nepageidaujamas tokio gražinimosi pasekmes.
Saugumas – brangiausia
Nuo to, kur ir kaip mus „gražins“, gali priklausyti visas tolimesnis mūsų gyvenimas. Ir ne tik todėl, kad tatuiruotė gali „nepavykti“, bet ir todėl, kad kartu su ja galite gauti krūvą įvairiausių komplikacijų. Ir tatuiravimas, ir auskarų vėrimas, ir randavimas – invazinės procedūros. Vadinasi, ir reikalavimai joms turi būti tokie patys kaip ir operacijoms. Procedūra turi būti atliekama vienkartinėmis adatomis ir kitais prietaisais, skirtais naudoti tik vieną kartą. Visa daugkartinio naudojimo aparatūra turi būti sterilizuota trimis etapais: valymas ultragarsinėje vonioje, ne mažiau kaip 30 min. mirkymas antiseptiniame tirpale (tai atliekama prieš sterilizaciją) ir 60 min. visiška sterilizacija autoklave, kur temperatūra 260ºC.
Tai yra, neturėtų būti taip, kad prieš jus išėjo ankstesnis klientas, o už jūsų jau stovi kitas – pasiruošti procedūrai reikia laiko! Į procedūrinę jūsų neturėtų leisti be apsauginės avalynės, o meistras privalo dėvėti švarius medicininius drabužius ir būti su kauke bei pirštinėmis. Kabinete turėtų veikti kvarco lempa. Visi šie išoriniai medicininiai atributai nebūtinai turi įtakos infekcijos rizikai, bet savaip netiesiogiai patvirtina, kad yra laikomasi ir kitų, žymiai svarbesnių sanitarinių normų. Įsitikinkite, kad jūs turite ar galėsite gauti visą informaciją apie pačią procedūrą, ir tuo, kad meistras, kuris ją atliks, turi reikiamų žinių ir patirties. Meistras privalo papasakoti jums, kaip reikės rūpintis paveikta vieta, kad ji kuo greičiau užgytų ir informuoti apie galimų ateity komplikacijų profilaktiką. Jei vėrėtės auskarus, atkreipkite dėmesį į tai, kad įstatomi papuošalai nebūtų pagaminti iš nikelio, vario ir pan., kurie gali sukelti hipertrofuotų arba keloidinių darinių susidarymą. Rekomenduotini iš titano, niobio, chirurginio plieno ir aukso.
Kuo rizikuojame?
Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos agentūros duomenimis, kas šimtasis „prabadytasis“ ieško medicininės pagalbos. Dažniausiai žmonės ateina su pūliniais, infekcijomis ir kraujavimu. Daugiausia problemų kyla darant veriant auskarus į liežuvį (50%), genitalijas (45%) ir spenelius (38%). Panašūs duomenys gauti ir Tel Avivo universitete: kas penktam paaugliui, įsivėrusiam auskarą į genitalijas, išsivystė rimtos dantų ir dantenų ligos. Įsivėrus auskarą į liežuvį, gresia infekcija, kraujavimas, dantų ir nervų pažeidimai, pasitaiko, kad papuošalas įauga į lūpą.
Be to, papuošalas liežuvyje gali tapti dažnos ir ilgalaikės lūpų ir burnos pūslelinės priežastimi. Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad žmonės „pasipuošę“ burną turi daugiau šansų, kad jiems ims vystytis dantenų recesija ir trupėti dantys. Be to, kuo ilgiau žmogus nešioja tokius papuošalus, tuo rizika didesnė.
Pati dažniausia komplikacija – flebitas (bambos venos uždegimas). Be to, pradurta vieta ilgai gyja. Bambos pradūrimas gali atsiliepti nėštumo metu. Tokie atvejai, kai būsimoms mamoms su mergystėje pradurtomis bambomis, pilvo sienelės audiniai tiesiog pradėdavo plyšti – ne tokia jau retenybė. Chirurgai tik skėsčioja rankomis: kaip susiūti bambos išvaržą moteriai, kurios pilvas vis didėja. Išeitis – Cezario pjūvis, o pagimdžius – pasekmių likvidavimas.
Auskarų vėrimas į antakį sukelia tinimus ir hematomas. Bet visa tai smulkmenos, nes be anksčiau minėtų problemų tatuiruočių salonų klientai dar užsikrečia infekcijomis, kurios sukelia AIDS ir hepatitus. JAV Infekcinių ligų kontrolės centrų sistemos duomenimis, šansai gauti pavojingą virusą tatuiruočių turėtojams išauga 9 kartus, palyginus su netatuiruotos odos žmonės. Hepatitas B ir C lengvai persiduoda, naudojant tą pačią adatą arba per piešiniui skirtus pigmentus, dėl netinkamos instrumentų ir adatų sterilizacijos, o taip pat dėl paplitusio būdo, kuriuo tikrinamas adatos aštrumas (tatuiruotojas dursteli sau adata vidinėje plaštakos pusėje).
Grožis reikalauja aukų
Skirtingi „gražinimo“ būdai sukelia ir skirtingus pojūčius. Procedūros skausmingumas priklauso nuo individualių organizmo savybių, vietos, kur daroma, žmogaus nusiteikimo. Auskarų vėrimas ir randavimas – iš tiesų skausmingos procedūros, ypač jei daromos gleivinių zonose. Prieš procedūrą operacijos vietą nuskausmina, bet tai nereiškia, kad kai anestetiko poveikis baigsis, visai neskaudės. Tatuažo procedūra laikoma neskausminga, bet tenka šiek tiek pakentėti, jei tatuiruotė daroma ant vidinių šlaunų paviršių, rankų, o taip pat vietų, kur arti kaulai (alkūnių, šonkaulių, kulkšnių). Kadangi adatos dūriai labai dažni, žmogus jaučia nestiprų perštėjimą. Šiuos pojūčius palengvintų nuskausminamieji.
Kas laukia po to?
Tatuiruotė, priklausomai nuo odos ypatumų ir vietos, užgyja po kokių 10 dienų. Žaizdos gyja nuo savaitės iki kelių mėnesių. Padarius tatuiruotę, oda keletui valandų turi būti apibintuota. Aplink tatuiruotę kurį laiką dar gali būti paraudę. Po dviejų-trijų dienų tatuiruotė pasidengia šašu, kuris išlieka iki pat gijimo pabaigos (apie savaitę). Nedėmesingumas ir neteisinga tatuiruotos vietos priežiūra gali sukelti infekcijas. Negalima ant odos lipinti pleistro ar dengti kokia nors kita apsaugine medžiaga, nes tai trukdys oro cirkuliavimui. Jei pradūrimas burnos ertmėje geriau nevartokite alkoholio ir nerūkykite, kad nesuerzintumėte žaizdelės. Kaskart pavalgius ar atsigėrus praskalaukite burną dezinfekuojančiu skysčiu. Septynias – dešimt dienų po procedūros nerekomenduojama pirtis, sauna, masažas, soliariumas, kaitinimasis, maudynės baseinuose ir vandens telkiniuose. Ir nereikia naudotis įvairiomis žaizdas užgydančiomis priemonėmis, jei jums jų ne rekomendavo specialistas. Komplikacijos ypač dažnai prasideda būtent panaudojus „liaudiškas“ priemones.
Kam tikrai nereikia rizikuoti
Yra žmonių kategorijos, kuriems visos šitos „kvailystės“ absoliučiai draudžiamos. Tai žmonės, sergantys epilepsija, psichiniais sutrikimais arba turėję sunkias kaukolės ir smegenų traumas, nes procedūros metu yra didelė tikimybė, kad gali ištikti priepuolis. Taip pat kategoriškai „ne“ sakoma tiems, kuriems ant žaizdų linkę susidaryti keloidiniai randai – tokie, kurie plinta ir perauga greta esančius audinius. Be abejo, jei žmogus anksčiau neturėjo traumų, jis gali ir nežinoti, ar jam tokie randai formuosis, tačiau jei yra giminaičių, turinčių genetinį polinkį keloidams, vertis auskarų ir darytis tatuiruotės negalima!
Negalima ir tiems, kurie serga kraujo ligomis ar bet kokia liga, susijusia su odos pigmentacija. Dešimt kartų apgalvoti savo sprendimą reiktų ir metalams alergiškiems žmonėms. Dažnai žmogus neįtaria apie tokį nemalonų savo organizmo ypatumą, nors tai išsiaiškinti visai paprasta: atkreipkite dėmesį į vietą, kur oda liečiasi su kokiu nors metaliniu daiktu, pvz., metaline saga ar džinsų kniede. Jei šios vietos paraudę, geriau nerizikuokite. Na, o nėštumo metu auskarų vėrimas ir tatuiruotės draudžiami – kategoriškai!
Tatuiruotė ar makiažas
Atskira tema – permanentinis makiažas. Tai taip pat tatuiruotė, tik jos tikslas – kitas. Tai – spalvinė lūpų formos, antakių, vokų korekcija, leidžianti sumažinti kosmetikos poreikį ir taupyti laiką. Tokios procedūros plačiai išreklamuotos paslaugų rinkoje ir yra labai madingos. Permanentinis makiažas, priklausomai nuo individualių odos ypatybių, o taip pat nuo pasirinktos spalvos ir pigmento koncentracijos, išsilaiko keletą metų. Tačiau, kai skaičiuosite išlaidas, turėkite omeny, kad skirtingai nei įprasta tatuiruotė, čia jums vieno karto (o atitinkamai ir užmokesčio) nepakaks. Po procedūros praėjus dviem-trims savaitėms, kad būtų išgautas reikiamas rezultatas, daroma permanentinio makiažo korekcija. Deja, tokiu makiažu klientės (ar jų artimieji) labai dažnai būna nepatenkintos ir kadangi nepavykusią tatuiruotę ant veido paslėpti sunkiau nei ant kitų kūno dalių, daugiausia pageidavimų specialistai sulaukia būtent norint pašalinti permanentines permainas.
Tatuiruotės panaikinimas
Pats seniausias nepageidaujamo „grožio“ pašalinimo būdas – mechaninis, t.y., dermabrazija. Jis taikomas, kai tatuiruotė nedidelė. Jo metu panaikinami ir smulkūs randeliai. Cheminiu būdu tatuiruotės atsikratoma, naudojant įvairias chemines medžiagas, kurios pašalina viršutinius odos sluoksnius kartu su dažančios medžiagos dalelėmis. Iš esmės, tai – gilus odos šveitimas. Šiuolaikiškesnis metodas – terminis, atliekamas lazeriu. Lazeris skleidžia šviesą, kurią sugeria odoje esantis tatuiruotės dažas. Siunčiamas labai trumpas, bet labai intensyvus lazerio impulsas, todėl dažas suskaidomas į smulkias dalelytes, kurios vėliau, odai natūraliai atsinaujinant, pasišalina. Kadangi tokios procedūros metu nepažeidžiami viršutiniai odos audiniai, randai beveik nesusidaro.
Kuo save pažymėsite?
Tatuiruotė, auskarų vėrimas, randavimas – simboliai, kuriais save pažymi žmogus. Jų prasmė gali būti suprantama tik pačiam „šeimininkui“ arba jo artimiems žmonėms. O visi kiti šį simbolį gali interpretuoti visiškai neteisingai. Jau nekalbant apie tai, kad žmogaus požiūriai ir atitinkamai, juos atspindinti simbolika, gyvenimo eigoje gali smarkiai pasikeisti. Be to, ta pati tatuiruotė skirtingose šalyse (ir kultūrose) gali turėti prieštaringas reikšmes. Pavyzdžiui, šernas vienose kultūrose laikomas pagalbininku kare, saugo karį, simbolizuoja svetingumą, o kalėjimo simbolikoje reiškia moterį, tenkinančią kitų kolonijose kalinčių moterų seksualinius poreikius.
Voverė Japonijoje – gerovės simbolis, o Europoje – šykštumo. Banginis krikščionybėje reiškia velnią. Merginą su sparnais sau išsibado sėkmingi vagys, o merginą ant kryžiaus – moterys žudikės. Taigi prieš darydamiesi, rodos, nekaltą tatuiruotę, pasidomėkite istorija ir mitologija.
