Savaitraštis „Balsas.lt savaitė“ pateikia prestižinio Šveicarijos banko „Union Bancaire Privee“ (UBP) ekspertų išvadas.
Šio Ženevos banko atstovai teigia, jog finansų rinkoms ir ekonominei veiklai gresia ledynmetis, tačiau šie metai sukuria palankias investavimo galimybes.
Nuosmukis dar nesibaigė
Vyriausiojo UBP banko analitiko Patriceʼo Gautry pateiktoje ataskaitoje rašoma, kad ekonominio nuosmukio laikotarpis tęsiasi.
Pasaulinės ekonomikos augimo tempai sumažėjo nuo 4,8 proc. 2007 metais iki 3,6 proc. 2008-aisiais, o šiemet turėtų nukristi iki 1,6 proc. Šie skaičiai rodo ryškų pramonės gamybos nuosmukį globaliu mastu, nors 2010 metais tikimasi sulaukti 2,8 proc. augimo.
„Kol tai įvyks, globali recesija tik dar labiau gilės. Tai sustiprins ekonomikos depresijos rizikos lygį ir 2009 metų infliacijos kreivėje išprovokuos teigiamą tendenciją žemiau 1 proc. ribos, − žiniasklaidai teigia P. Gautry. − Be to, centriniai bankai pradės taikyti lankstesnę monetarinę politiką. Tai bus daroma ekonomikos augimą stimuliuojančiomis priemonėmis, turinčiomis pamažu, bet nuosekliai ištraukti ekonomiką iš recesijos, pavyzdžiui didinant mokesčius.“
Refinansavimo praradimas
Finansų krizės veikiama pasaulio ekonomika jau ėmė transformuotis. Mažėja galimybių gauti brangstančių kreditų. Tai sudaro kliūčių sisteminėmis priemonėmis gauti pelno neinvestuojant daugiau pinigų.
Atitinkamai didėjantys krizės mastai turės neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, išnyks riba tarp recesijos ir depresijos. Nedarbo grėsmė, turimo turto nuvertėjimas skatins namų ūkius aktyviau kaupti santaupas.
Įmonės jau pradėjo taikyti įvairius mechanizmus savo vertei sumažinti. Tai tęsis dar kelis mėnesius. Didžiausia grėsmė vyriausybėms, ypač toms, kurios dar tik pradėjo formuoti rinkos ekonomiką savo šalyse, yra išorinių refinansavimo šaltinių praradimas.
Parengė gelbėjimosi planą
Griežtėjant refinansavimo sąlygoms, su kuriomis susidurs visi ekonomikos subjektai, vyriausybės bus priverstos imtis daugiau atsakomybės kontroliuodamos krizę, kad pristabdytų nesibaigiantį ekonomikos riedėjimą depresijos link.
UBP ekonomistų parengtas scenarijus nurodo galimybę 2009 metais pakeisti visiško ekonomikos nuosmukio tendenciją. Veiksmai, kurių imtasi bankų, bendrovių ir finansų rinkų stabilumui užtikrinti, galėtų būti taikomi dar aktyviau.
JAV būsto rinka yra pajėgi stabilizuotis. Jaunosios rinkos ekonomikos galėtų atsigauti dar greičiau. P. Gautry pabrėžia, kad visų šių galimybių, pareikalausiančių dar daugiau jėgų ir ekonomikos stimuliavimo, įgyvendinimas 2009-aisiais padidins nacionalinių biudžetų deficitą, kuris nemažės ir 2010 metais.
Būtina ieškoti galimybių
Dabartinėmis sąlygomis, kai išlieka didžiulė pasaulinės ekonomikos japonizacijos tikimybė, patrauklūs pasiūlymai dar nereiškia, kad atėjo tinkamas metas investuoti ar supirkti akcijas.
Banko „Union Bancaire Privee“ (UBP) Investicijų departamento vadovo Christopheʼo Bernardo teigimu, „didesnės rizikos aktyvai šiuo metu atrodo žymiai patraukliau nei vertybiniai vyriausybių popieriai, tačiau tik tuo atveju, jei dabartinė recesija neužsitęs ir nesitransformuos į ilgalaikį nuosmukį“.
Iš tiesų reikėtų daug giliau išanalizuoti susikaupusias skolas, tarptautinės bankų sistemos trūkumus, visų rūšių aktyvų (akcijų, nekilnojamojo turto, kreditų, prekių ir t. t.) kainų mažėjimą. Todėl kol ribojamas kai kurių finansinių mechanizmų taikymas, o makroekonominiai rodikliai ir toliau smunka, protingieji sugebės išlaikyti, palyginti, didelę grynųjų pinigų dalį savo rankose.
„Kalbant paprasčiau, visiems kitiems didesnės rizikos aktyvams mes taikome ilgalaikius įsipareigojimus su pačiu aukščiausiu reitingu“, – pabrėžia Ch. Bernardas.
Susilaikyti nuo ankstyvo pirkimo
Vis dėlto negalima nekreipti dėmesio į faktą, kad išlieka investavimo į visų rūšių aktyvus galimybė. Kalbėdamas apie vertybinius popierius, analitikas rekomenduoja būti išrankesniems juos renkantis. Ekspertas siūlo rinktis vertybinius popierius iš ekonomiškai ir finansiškai stiprių valstybių, kuriose taikoma rinkos ekonomika. Dėl akcijų vertėtų imtis gynybinės taktikos, nukreipti savo investicijas į tokius sektorius kaip vartojimo prekės, sveikatos apsauga ir komunalinės paslaugos.
„Svarbiausia susilaikyti nuo pernelyg ankstyvo pirkimo, − tikina Ch. Bernardas. – Labai daug priklauso nuo to, kada rinkos pasieks dugną, nesvarbu, ar tuo metu makroekonomikos rodikliai jau bus stabilūs, ar dar ne. Kalbant apie valiutas, recesijos baimė teigiamai veikia JAV dolerio ir Japonijos jenos kursą. Produktų kainos po vasaros sezono vis dar yra koreguojamos. Rizikos, kad kainos kris dar labiau, beveik nėra, nes dabar jos artimos gaminių savikainai. Pasikartosiu – viskas priklauso nuo tinkamo momento, o kai makroekonomikos situacija pagerės, galima bus koreguoti savo pozicijas.“
Išgyvens tik talentingiausi
Jau akivaizdu, kad rizikos valdymas pertvarkomas iš esmės, tačiau yra pagrindo manyti, jog šis investavimo būdas neišnyks. Praktiniai rezultatai nedžiugina, tačiau neigiamos tendencijos pasirodė esančios gana ribotos. Be to, lyginant su kitais investavimo būdais, išskyrus investicijas į vyriausybinius vertybinius popierius, rizikos valdymas pasirodė esąs pranašesnis.
UBP Alternatyvių investicijų departamento vadovo Jano Eriko Froggo teigimu, paslaugų sektoriuje vyksta giluminiai pokyčiai, paversiantys šį sektorių į pirkėjų rinką. Nenuostabu, kad sektorius siaurėja, užsidaro fondai, o skolų padengimo poreikis nemažėja.
Anot investicijų eksperto, išgyvens tik labai energingi bei talentingi investavimo vadybininkai ir tik jie bus pajėgūs investuotojams pasiūlyti geras galimybes. Juo labiau kad vykstantis rizikos premijos mažėjimo perkainojimas mažina sandorių, generuojančių pajamas dėl rinkos faktorių neproporcionalios priklausomybės, efektyvumą.
Kitas rezultatas − su komercinėmis statybomis susijusių finansinių paslaugų mažėjimas, susijęs su mažėjančių konkurentų skaičiumi. Besiformuojančiame naujajame kontekste rizikos valdymo fondai galės netgi susigrąžinti tai, ką prarado per krizę.
J. E. Froggas rekomenduoja sutelkti dėmesį į likvidesnę ir labiau į prekybą orientuotą strategiją (kross kursus, prekybą prekėmis bei vertybiniais popieriais ir pan.).
Analitikas siūlo susikoncentruoti ir ties kitomis strategijomis, nepriklausančiomis nuo kompleksinio rizikingo investavimo.
TIK FAKTAI
Ženevoje esantis „Union Bancaire Privee“ (UBP) yra vienas stambiausių komercinių Šveicarijos bankų.
Remiantis 2008-ųjų birželio 30 dienos duomenimis, UBP valdo 126 mlrd. Šveicarijos frankų (124,5 mlrd. JAV dolerių) privačių ir korporacinių aktyvų.
Bankas turi 20 padalinių visame pasaulyje, o jame dirba 1300 darbuotojų.
UBP produkai, pradedant tradiciniais ir baigiant alternatyviais, atlieka didžiulį vaidmenį formuojant UBP strategiją.
