Kodėl kinta pinigų kaina?
Palūkanos yra pinigų kaina. Imant paskolą, sutariama dėl palūkanų arba dėl to, kiek imantis paskolą sutinka mokėti už gaunamus pinigus, o duodantis tikisi gauti. Jei palūkanos žemos, vadinasi, pinigai pigūs ir atvirkščiai. Kaip ir kiekvienos prekės ar paslaugos, pinigų paklausa ir pasiūla priklauso nuo jų kainos. Kuomet pinigai pigūs, teoriškai juos nori pirkti (skolintis) daugelis.
Palūkanų normas reguliuoja centriniai bankai. Kadangi esame euro zonoje, mūsų bazines palūkanų normas, kuriomis vadovaujantis skaičiuojamos ir visos kitos, pavyzdžiui Lietuvos bankų klientui siūlomos paskolų ir indėlių palūkanų normos, nustato Europos centrinis bankas (ECB).
Teoriškai, jei ekonominė situacija nėra gera, centrinis bankas stengiasi palūkanų normas sumažinti – atpiginti pinigus, leisti skolintis visiems norintiems ir taip skatinti ekonomiką. Kuo daugiau paskolų, tuo daugiau pinigų, tuo daugiau žmonės vartoja, įmonės investuoja, taigi greičiau užsiveda ir sukasi ekonomika.
Žinoma, praktikoje viskas sudėtingiau ir žema pinigų kaina toli gražu ne visada lemia didesnę paklausą. Tačiau tai – kita tema.
Taigi ECB šiuo metu laiko žemą pinigų kainą. Dabar ECB pagrindinė refinansavimo palūkanų norma yra 0,05 procento. Papildomai ECB vykdo didelio masto valstybinių obligacijų supirkimo programą – tai irgi didina pinigų pasiūlą rinkoje. Remiantis viešai prieinama informacija, tai daryti ketinama dar maždaug metus. Kai kurie rinkos dalyviai tikisi, jog kovo 10 d. vyksiančiame susitikime palūkanos bus dar labiau sumažintos.
Kaip uždirbti iš santaupų?
Faktas, palūkanos Europoje dar ilgą laiką išliks labai žemos. Tad ką daryti investuotojui, kuris nori iš savo santaupų gauti bent minimalų prieaugį, tačiau pirkti rizikingų finansinių priemonių nenori? Savo savybėmis artimiausios indėliui yra pinigų rinkos finansinės priemonės. Tai – trumpo termino, dažnai valstybiniai arba aukšto reitingo finansiškai patikimų institucijų ir įmonių skolos vertybiniai popieriai. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pusės metų trukmės obligacija gali būti laikoma pinigų rinkos priemone.
Šios priemonės taip vadinasi dėl to, jog yra labai artimos pinigams. Jas lengvai galima konvertuoti į grynuosius, parduodant antrinėje rinkoje. Tačiau skirtingai nei grynųjų pinigų, šių priemonių nominali vertė gali svyruoti, nors ir labai nežymiai.
Pinigų rinkos finansinių priemonių kainos svyravimai priklauso nuo jų specifikos. Kuo trumpesnio termino skolos vertybinis popierius, tuo mažiau jo vertė keisis iki išpirkimo dienos. Ilgėjant terminui, didėja ir svyravimo amplitudė. Žinoma, tai nėra vienintelė su obligacijomis susijusi rizika. Skolos vertybinio popieriaus kainos judėjimo amplitudę lemia ir daugelis kitų faktorių. Pavyzdžiui, su emitentu susijusios rizikos – kuo aukštesniu kredito reitingu įvertintas emitentas, tuo, teoriškai, rizikos ir obligacijų kainų svyravimai yra mažesni.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Kuo rizikų mažiau ir kuo mažesni svyravimai, tuo mažiau galima tikėtis uždirbti. Dabartinėje aplinkoje dauguma saugiausių obligacijų generuoja nulinę arba neigiamą grąžą. Todėl paprastam investuotojui pačiam rasti optimaliausius pinigų rinkos finansinius instrumentus dažnai yra sunku.
Čia į pagalbą ateina įvairūs į tokias finansines priemones investuojantys fondai. Jų pridėtinė vertė ta, jog fondus valdo profesionalūs valdytojai, kurie išmano rinką bei produktus. Be to, fondas dažnai turi žymiai daugiau pinigų nei pavienis juridinis ar fizinis investuotojas. Dėl to fondas turi galimybę įsigyti tam tikras, smulkesniems investuotojams neprieinamas, finansines priemones.
Dėl viso to pinigų rinkos fondai net ir dabartinėje aplinkoje gali pasiūlyti šiek tiek didesnį, nei nulinį pajamingumą. Tokie fondai yra ypač tinkami investuotojams, norintiems prisiimti tik minimalią kapitalo riziką ir siekiantiems uždirbti bent šiek tiek.
Dauguma pinigų rinkos fondų investuoja į trumpalaikius skolos vertybinius popierius. Šie fondai siekia nuosaikaus kapitalo prieaugio, prisiimant nedidelę riziką. Todėl dažnai pinigų rinkos fondas yra tarsi saugi pagalvė visam likusiam portfeliui, ir ypač tinkamas ilgalaikiam pilnai diversifikuotam portfeliui arba trumpalaikėms investicijoms, kurios reikalauja saugumo ir likvidumo.
Pinigų rinkos fondų pasirinkimas yra tikrai didelis. Jie skiriasi tiek savo rizikos lygiu, tiek kitais atributais. Vieni pinigų rinkos fondai generuoja visai artimą nuliui grąžą ir jų kaina beveik nesvyruoja, o kiti prisiima kiek didesnę riziką ir jų kainos judėjimo amplitudė jau yra didesnė. Minimali investicija į vienus siekia šimtą ar mažiau eurų, o į kitus investuoti galima tik nuo 100 tūkst. eurų. Taip pat gali skirtis fondų valiuta bei investicijoms pasirinkti regionai. Todėl surasti tinkamą gali dauguma norinčių, priklausomai nuo turimo kapitalo ir tikslų.
Norint rasti sau tinkamiausią sprendimą, kurio rizika ir tikėtina grąža atitiktų kiekvieno asmeninius poreikius, apie investicinį sprendimą patartina pasikonsultuoti su profesionaliu finansų konsultantu.
Komentaro autorius – Tautvydas Marčiulaitis, „Danske Bank“ finansų ekspertas
