Apie tai mokslininkas sekmadienį parašė savo socialinių tinklų paskyroje.
Kritikuoja sprendimą dėl statistikos
Mokslininkas sako, kad praėję metai duomenų atžvilgiu buvo neblogi. Lietuvos Statistikos departamentas perėmė duomenų skelbimą iš NVSC. Pasak V. Zemlio-Balevičiaus, Lietuvos duomenys buvo vieni iš geriausių atvirų duomenų pavyzdžių.
Vis dėlto pernai metų pabaigoje Statistikos departamentas nusprendė nebeskelbti papildomų duomenų apie jaunesnius nei 20 m. amžiaus žmones, mirusius nuo COVID-19. Tai Statistikos departamentas grindė duomenų naudojimu ne pagal paskirtį.
Šį žingsnį V. Zemlys-Balevičius kritikuoja. Pasak jo, duomenys nustoti sklebti be suprantamų priežasčių.
„Gana informatyvios amžiaus piramidės prarado savo pagrindą bei visiškai neaišku kurioje Lietuvos vietoje vaikų sergamumas yra didžiausias. Prisimenant, kad būtent vaikų atvejai sudarė ženklią dalį delta bangos atvejų, ateinant omikron bangai tai žinoti yra labai svarbu.
Vaikų duomenys yra jautrūs ir turėjom nemalonių incidentų, kurie gana plačiai nuskambėjo (turiu omenyje antivakserių šlykščiai išviešintas jaunų žmonių mirtis)“ – savo socialiniuose tinkluose rašo mokslininkas.
V. Zemlys-Balevičius mano, kad duomenis cenzūruoti reikia, tačiau tai daryti reikėtų taip, kad nebūtų pažeidžiamas visuomenės interesas žinoti kokia yra objektyvi epidemiologinė situacija Lietuvoje.
„Tam tikras cenzūravimas duomenyse anksčiau jau buvo, nes visados buvo tam tikras mažas atvejų (susirgimų, vakcinacijų ir mirčių) skaičius, kuriam dėl duomenų suvedimo klaidos nebuvo galima nustatyti savivaldybės, amžiaus ar lyties. Tokių atvejų buvo mažiau nei procentas. Tai jautrius atvejus galima labai paprastai priskiri prie neišaiškintų, trumpai nurodant kodėl jie ten atsidūrė. Tai yra visiškai normali praktika su statistiniais duomenimis.
Triukšmas juose yra neišvengiamas, tai jautrius duomenis galima „slėpti“ triukšme. Aišku taip darant svarbu pasirūpinti, kad bendras vaizdas nėra iškreipiamas, bet tai ir yra statistikos kaip mokslo esmė: eliminuoti triukšmą neiškraipant signalo. Tai Lietuvos statistika pasirinktas 0–18 amžiaus grupių duomenų cenzūravimas prieštarauja pačiai statistikos esmei“, – rašo specialistas.
Mokslininkas viliasi, kad sprendimas bus peržiūrėtas ir pasirinktas toks, kuris vėl leistų matyti pilną vaizdą, tačiau kartu neatverti jautrių duomenų.
„Nors epidemija, tikėtina, 2022 metais pasibaigs, tai nereiškia, kad su COVID-19 duomenimis nieko papildomai daryti nereikia. Nemanau, kad COVID-19 yra paskutinė pandemija, tai labai svarbu išmokti pamokas tam, kad kitą kartą būtume pasiruošę tinkamai.
Iš paprastų darbų tai pirmiausia norėtųsi matyti detalesnius hospitalizacijos duomenis. Kol kas neturime jokio pasiskirstymo pagal amžių. Kiek žinau tokie duomenys vėluoja mėnesį ir ilgiau, bet tai nėra priežastis neskelbti istorinių duomenų. Vienas iš gajų mitų visuomenėje yra tai, kad vaikai COVID-19 suserga be pasekmių. Tai nėra tiesa ir hospitalizacijos duomenys pagal amžiaus grupes leistų tiksliai įsivertinti kokia vis dėlto yra rizika.
Kitas paprastas darbas tai kassavaitinė duomenų apžvalga. Dabar yra skelbiami dieniniai duomenys ir tai yra gerai. Bet turi būti kassavaitinė detalesnė epidemiologinių duomenų apžvalga. Pavyzdys gali būti LRV daromos apžvalgos, bet jos turi būti daromos nuolatos. Savaitinės apžvalgas daro kitos šalys ir jose paprastai būna ženkliai daugiau naudingos informacijos negu dieniniuose duomenyse.
Padarius jas Lietuvoje bendras visuomenės supratimas tikrai pagerėtų. Jau dabar iš esamų LRV apžvalgų galima surinkti geriausias vizualizacijas ir jas publikuoti kas savaitę. Jeigu neišeina kas savaitę, tai bent kas dvi, arba kas mėnesį“, – teigia mokslininkas.
V. Zemlys-Balevičius pastebi, kad epidemiologinių apžvalgų vakuumą dabar užpildo antivakseriai, kurie ieško sau palankių faktų iš kitų šalių. Pasak specialisto, šių žmonių propagandą yra sunku atremti, nes tiesiog nėra ką jiems priešpastatyti.
Trys svarbiausi darbai
Mokslininkas pateikia tris svarbiausius darbus, kuriuos reikėtų padaryti.
„Pirmas yra NVSC reforma, nes NVSC yra dabar tapęs Nacionaliniu atvejų neatsekamumo centru ir yra Lietuvos epidemiologinių duomenų gėda. Lietuva stebuklingai gerai tvarkosi su tokia neįgalia institucija. Neįsivaizduoju kaip tai padaryti. Vienas iš pavyzdžių yra JK, kur tvarkymuisi su COVID-19 buvo sukurta atskira agentūra: https://en.wikipedia.org/wiki/UK_Health_Security_Agency. Tai galėtų būti vienas iš variantų.
Antras sudėtingas darbas yra esveikatos reforma (esveikata čia vadinsiu visus sveikatos duomenų IT sistemas). Tai kad mes neturime aktualių hospitalizacijos duomenų yra viena iš mažesnių esveikatos problemų. Kita didžiulė yra jos nuolatinis striginėjimas ir tai kad suvedamos formos neturi absoliučiai jokios duomenų validacijos galimybės. Dabar plačiai nuskambėjusį antikūnų klausimą būtų galima išspręsti su esveikatos duomenimis, jeigu antikūnų tyrimai būtų suvedami pagal vienodą standartą.
Deja, dabar ten yra mišrainė iš skirtingų laboratorijų suvedamų duomenų. Duomenų validavimas yra sudėtinga problema, bet neužsitikrinant duomenų suvedimo kokybės patys duomenys praranda savo vertę. Tai kad leidžiama suvesti prastus duomenis, kurių po to neįmanoma normaliai panaudoti yra skandalas, dėl kurio registrų centro direktorius turėtų lėkti iš kėdės, o ne gauti solidžią premiją. Kas nežino, tai priminsiu, kad RC direktoriaus atlyginimas yra didesnis už premjerės ir tuo pačiu ekonomikos ir inovacijų ministrės atlyginimus.
Trečias sudėtingas darbas tai yra akademinių institucijų įgalinimas. Kaip parodė epidemija akademinės institucijos labiausiai atsiperka krizės metu. Nes būtent tada praverčia tos žinios, kurias sukaupė akademikai per visą gyvenimą nagrinėdami problemas kurios įprastai niekam nėra įdomios. Lietuvoje per du epidemijos metus akademinės institucijos suvaidino periferinį vaidmenį.
Antivakseriai, prisidengdami akademinėm institucijom, sėkmingai stumia savo propagandą ir nors ją atrėminėja sveikatos ekspertų tarybų nariai, jie gaišta tam laiką vietoj to kad darytų tyrimus, kurie vienareikšmiškai parodytų kokia yra reali situacija, o ne antivakserių sukurta įsivaizduojama fantazija. Kitose šalyse susiformavo ne viena akademikų grupė kurių vykdomų tyrimų išvados dabar yra naudojami kaip argumentai epidemijos valdymo krypties pasirinkimui, bet Lietuvoje tokių tyrimų buvo tik keli.
Deja, tai išspręsti bus sunku, nes tai susiję su finansavimu, o mokslo Lietuvoje nė viena vyriausybė normaliai nefinansavo. Tai yra strateginė klaida, nes silpnas mokslas tampa nacionalinio saugumo problema. Antivakserių propaganda tikrai nebūtų tokia efektyvi, jeigu akademinė bendruomenė būtų ženkliai stipresnė ir turėtų didesnį visuomenės pasitikėjimą negu jis dabar yra Lietuvoje“, – rašo V. Zemlys-Balevičius.
Pradėjo cenzūruoti duomenis
Portalas tv3.lt primena, kad Statistikos departamentas pernai metų gale pranešė, jog COVID-19 atvirų duomenų rinkiniuose nebeliks jokių papildomų duomenų apie jaunesnius nei 20 metų amžiaus asmenis.
Apie tai Valstybės duomenų analitika pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Pastebėjome, kad atvirų duomenų rinkiniai yra naudojami ne pagal paskirtį. Kokia yra atvirų duomenų paskirtis? Bendroms tendencijoms, reiškiniams stebėti, paplitimui, vidurkiams, dinamikai vertinti, bendrinėms išvadoms daryti, statistinėms analizėms, įžvalgoms, prognozėms, edukacijai.
Kokia nėra atvirų duomenų paskirtis? Sensacingų istorijų apie pavienius atvejus paieškai, detektyviniam tyrinėjimui, potencialių aplinkkelių, galimai palengvinančių netiesioginį asmens identifikavimą, ieškojimui ir išnaudojimui. Nuo šiol COVID atvirų duomenų rinkiniuose nebeliks jokių papildomų duomenų apie jaunesnius nei 20 metų amžiaus asmenis.
Pavyzdžiui, nuo COVID mirus 0-19 metų amžiaus asmeniui, nebus įmanoma nustatyti, kokia to asmens lytis, koks tikslus amžius, kokioje savivaldybėje asmuo gyveno; paskiepijus 0-19 metų amžiaus asmenį, nebus įmanoma nustatyti, kur asmuo buvo skiepytas, kokioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje registruotas, ar kuri įstaiga skiepijo. Jau dabar cenzūruoti duomenų rinkiniai: https://osp.stat.gov.lt/covid-dashboards -> Atviri duomenys -> Pasirink švieslentę -> COVID-19 vakcinavimas, Agreguoti COVID-19 atvejai ir mirtys, COVID užsikrėtimų ir vakcinacijų įvykiai. Apgailestaujame“, – rašoma socialiniame tinkle.
