Birštono žemėtvarkininkai ir savivaldybės administracija purtosi atsakomybės dėl suformuoto itin įtartinos formos žemės sklypo prie Nemuno.
Žemės grąžinimą Birštono savivaldybėje vėl persekioja skandalai. Gyveno žmogus ramiai prie Nemuno ir tikėjosi visą gyvenimą taip ramiai nugyventi. Nepavyko.
Į šią ramybės oazę įsisukę Birštono valdininkai viską sujaukė. Tačiau žmogus nenuleidžia rankų. Jeigu Lietuvos institucijos nesugebės sutvarkyti šios makalynės, jis ketina pagalbos ieškoti Europos Sąjungos struktūrose.
Sodybą atkirto nuo upės
Daug metų prie Nemuno gyvenantis Justinas Beleška dabar gal ir galės prieiti prie upės, tačiau valties prie kranto jau nepririš. Jo sklypą nuo Nemuno ketinama atskirti naujai suformuotu originalios formos 5–8 m pločio ir apie 180 m ilgio sklypu.
Kaip kilo tokia geniali idėja? Birštono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Mantas Michaliunjo sako, kad tokios įspūdingos formos sklypas suformuotas vadovaujantis įstatymais: „Žemės sklypą Justino broliui reikia grąžinti natūra, o minėta teritorija laisva, štai ir suformavome sklypą. Ar dažnai formuojame tokios formos sklypus? Mes nepažeidžiame įstatymo, o tai svarbiausia“.
Kodėl suformuotas tokios keistos formos sklypas? „Aš irgi nesuprantu, kodėl Justino brolis nori atsiimti žemę būtent šioje vietoje – mes jam pasiūlėme daugiau variantų“, – sako architektas.
O gal yra gilesnių priežasčių? „Kokios gali būti priežastys? Toje juostoje net suoliuko negalima pastatyti. Be to, per šį žemės ruoželį turi teisę iki upės prieiti, pavyzdžiui, žvejai ar turistai“, – tikina architektas.
Žemėtvarkininkai: atsakinga savivaldybė
Kas tikrasis tokios originalios formos sklypo sumanytojas? Gal Lietuvoje pagarsėjęs Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius, kuriam prieš kelerius metus vadovavo Dalė Gulijeva? Dabar minėta valdininkė jau ne vedėja, o tik vyriausioji specialistė, tiesa, pikti liežuviai plaka, kad ji ir dabar, lyg pilkasis kardinolas, vadovauja skyriui, o naujoji vedėja Vilma Aleknavičienė yra tik vaizdui pagražinti.
Naujoji Žemėtvarkos skyriaus vedėja atostogauja, todėl apie originaliojo sklypo formavimą VL informavo skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Mazuronis. Tarnautojas pripažino, kad sklypo forma yra keistoka, tačiau žemėtvarkininkai esą nieko negalėję pakeisti: „Sklypą projektavo ir kadastrinio matavimo planus parengė Birštono savivaldybė, o paskui juos patvirtino administracijos direktorius ir pateikė Žemėtvarkos skyriui. Tada mes parengėme įsakymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.“
Taigi žemėtvarkininkai kratosi atsakomybės.
Savivaldybė: atsakingi žemėtvarkininkai
Birštono savivaldybės administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas labai gerai žino su šiuo sklypu susijusias aplinkybes, nes prieš mėnesį kartu su Birštono mere lankėsi konflikto židinyje.
„Šis konfliktas kilo seniai, aš dar nedirbau administracijos direktoriumi, tačiau dabar sklypas suformuotas, nes žemėtvarkininkai mus įpareigojo atkurti Justino Beleškos broliui Jadziui nuosavybę natūra, tai mes ir atlikome“, – sako V.V.Revuckas.
Pakartojame klausimą: „Tikrai tai daryti įpareigojo žemėtvarkininkai?“ „Taip, taip“, – patvirtina administracijos direktorius.
Taigi atsakomybės neprisiima nei žemėtvarkininkai, nei savivaldybės administracija. Gera formulė – kai nėra atsakingų, nėra ir kaltininkų. Pluša visi, bet niekas už nieką neatsako.
Savivaldybės atstovai tvirtina, kad Justinas Beleška net neprašęs įsigyti nors kelis metrus žemės prie upės.
„Tai netiesa. Kai atgavau 0,54 ha sklypą, žemėtvarkininkų prašiau, kad prie sklypo prijungtų tą plotelį, tačiau man buvo pasakyta, kad upės apsaugos zona neparduodama“, – teisinasi Justinas.
„Prašė? Tai tik žodžiai. Jokio raštiško dokumento nėra“, – kerta architektas. „Jeigu man pasakė, kad negaliu įsigyti šio ploto, tai ir nerašiau raštiško prašymo. Argi turėjau rašyti?“ – stebisi Justinas.
Ragina kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą
Valdininkai tikina, kad Justinas Beleška gali prieiti prie Nemuno.
„Aš ten buvau ir žinau, kad tokia galimybė yra. Reikėtų ir jums pamatyti savo akimis, kad jūsų neklaidintų“, – ragina administracijos direktorius.
Apsilankėme. Tereikėtų 10 metrų „pastumti“ sklypą ir konfliktas būtų išspręstas, tačiau dabar Justinui Beleškai paliktas itin status skardis ir jokių galimybių tą skardį kaip nors pataisyti, pavyzdžiui, įrengti laiptus.
„Jeigu jie sako, kad aš be reikalo prašau priėjimo prie upės, tai tegul dar kartą atvažiuoja ir įsitikina savo akimis“, – stebisi valdininkų teiginiais Justinas Beleška.
Kokia išeitis?
Administracijos direktorius V.V.Revuckas pataria Prienų ir Birštono žemėtvarkininkų arba Birštono savivaldybės klaidą taisyti pačiam Justinui Beleškai: „Tegul jis kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą ir prašo, kad ši tarnyba nederintų suformuoto sklypo, tada dokumentai mums būtų grąžinti ir mes ieškotume kito sprendimo.“
Nacionalinės žemės tarnybos versija
Kaip šį skandalingą atvejį vertina Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT)? Tikėjomės, kad ši tarnyba bent pabandys išsiaiškinti susidariusias aplinkybes ir nustatyti tikrąsias priežastis. Be reikalo. NŽT Žemės tvarkymo departamento direktorius Algis Bagdonas VL atsiuntė valdininkams būdingą (pačia blogiausia prasme) atsakymą. Tikėkimės, kad šis raštas šios tarnybos reforma užsiimančiai komisijai bus tarsi papildomas argumentas kuo greičiau pakeisti šią sustabarėjusią struktūrą.
Pasak A.Bagdono, NŽT negali priimti sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo neturėdama savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimo – nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto natūra grąžinamo žemės sklypo plano.
NŽT direktorius priimti sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę įgaliojo tarnybos teritorinių žemėtvarkos skyrių vedėjus, šiuo atveju – Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėją Vilmą Aleknavičienę. Taigi prieita aklavietė.
Kai straipsnis jau buvo parengtas spaudai, NŽT laikinasis vadovas Vitas Lopinys informavo Justiną Belešką, kad sklypo projektuotojai privalės numatyti servituto kelią nuo jo sodybos iki upės.
Einama lengviausiu keliu
Arnoldas Taujanskas, nuo priėjimo prie Nemuno atkirstas Šaltinėnų kaimo gyventojas
Birštone galioja toks tarsi nerašytas susitarimas – žmonėms, kurie negali atgauti sklypų Birštone arba Prienuose, kompensuojama sklypais prie Nemuno pakrančių. Žinau net penkis tokius atvejus, kai prie Nemuno gyvenantieji buvo tiesiog atkirsti nuo upės naujai suformuotais sklypais. Einama lengviausiu keliu – Birštone sklypai brangūs, todėl žmonėms suformuojami iš tikrųjų neverti sklypai prie upės, kartu dar ir kiršinami nauji savininkai ir čia gyvenantys žmonės.
Apskritai prieš kelerius metus, kai į Birštoną atvyko Seimo nario Rimanto Dagio vadovaujama komisija tirti žemėtvarkininkų savavaliavimo, buvo nustatyta labai daug pažeidimų. Tada žemėtvarkininkai buvo išsigandę, o dabar jie vėl atsigauna, suranda naujus veiklos būdus.
Žemėtvarkoje įsitvirtino senoji gvardija
Rimantas Jonas Dagys, Seimo Antikorupcijos komisijos narys
Žemėtvarkininkų savavaliavimo sistema buvo gal net visuotinė. Prisipažinsiu – manėme, kad problemas galėsime išspręsti pakeisdami šios struktūros pavaldumą, tačiau dabar akivaizdu, kad šios viltys nepasiteisino. Matyt, atėjo laikas perorganizuoti visą žemėtvarkos sistemą. Tą ir darysime, nes iki šiol ir Nacionalinėje žemės tarnyboje, ir kitose struktūrose buvo įsitvirtinusi vadinamoji senoji gvardija, kuri naudojosi tarnybine padėtimi ir dėsniu: „Ranka ranką plauna“. Taip neturi būti. Deja, iki šiol visi valdininkų keitimai naudos nedavė. Padėtis kaip toje pasakoje – nukerti vieną slibino galvą, bet jos vietoje netrukus išauga kelios. Daugelis žmonių manęs klausia, kodėl Birštono žemėtvarkos skyriuje tebedirba visų žinoma D.Gulijeva. Manau, kad artimiausiu laiku šioje srityje bus labai daug pasikeitimų.
Albinas ČAPLIKAS