Švedijoje atliktas didelės apimties tyrimas liudija, kad jaunuoliai, kurių intelekto koeficientas (IQ) vidutiniškai yra žemesnis, nei jų bendraamžių, susiduria su didesne savižudybės vyresniame amžiuje rizika.
Tokią išvadą mokslininkai priėjo atlikę tyrimą, paremtą duomenimis apie daugiau nei vieną milijoną šioje šalyje gyvenančių vyrų. Pasak Švedijos naujienų agentūros TT, tai buvo pati didžiausia iki šiol atlikta tokio pobūdžio studija. Mokslininkai rėmėsi duomenimis, gautais atliekant 1,1 mln. Švedijos kariuomenėje tarnavusių 18 – 19 metų vyrų medicinines apžiūras. Šauktinių sveikata buvo tikrinama karinės tarnybos metu.
Pranešama, kad tyrėjams pavyko įrodyti, kad žemesnis IQ 18 – 19 metų amžiuje yra galimos savižudybės vėlesniame amžiuje rizikos veiksnys.
„Iš visko sprendžiant prastesnių protinių gabumų žmonėms yra sunkiau susitvarkyti su sudėtingomis gyvenimo situacijomis“, - komentuodamas tyrimo rezultatus, sakė vienas jo autorių, Karolinska instituto Stokholme profesorius Finnas Rasmussenas.
F. Rasmusseno ir jo kolegų iš D. Britanijos bei Australijos atlikto tyrimo rezultatai paskelbti naujame žurnalo „British Medical Journal“ numeryje.
Pranešama, kad išvada apie žemesnio IQ ir didesnio polinkio į savižudybę ryšį buvo padaryta remiantis tų šauktinių, kuriems nebuvo diagnozuota psichozė, sveikatos duomenimis. Mokslininkai pabrėžia, kad psichozės atveju viskas būna priešingai: didesnį polinkį žudytis jaučia turintys aukštesnį intelekto koeficientą.
Tyrimo rezultatus mokslininkai aiškina tuo, kad žemesnį IQ turintys vyrai paprastai gauna mažesnes pajamas, yra mažiau atsparūs polinkiui smurtauti, asocialiai elgtis, todėl padidėjusią savižudybės riziką esą lemia socialiniai ir ekonominiai veiksniai.
Tačiau tyrimo rezultatai taip pat remia teoriją, kad silpnesnių protinių gabumų žmonės ne taip gerai kaip kiti sugeba įveikti stresą. Jei paaiškėtų, kad tokia prielaida yra teisinga, mokslininkai tikisi nukreipti visuomenės resursus, skiriamus savižudybių prevencijai, į aiškiai apibrėžtas socialines grupes, teigiama pranešime.
Nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigos Švedijoje „dramatiškai“ išaugo bandymų žudytis skaičius, ypač tarp 16 – 24 metų merginų ir moterų. Panaši tendencija stebima ir tarp tokio amžiaus vyrų. Naujasis Karolinska instituto tyrimas negali paaiškinti tokio savižudybių skaičiaus padidėjimo. Kai kurie ekspertai kelia prielaidą, jog pagrindinė priežastis gali būti sunki situacija šalies darbo rinkoje, su kuria susiduria jauni žmonės.
Nors Švedijoje yra fiksuojamas savižudybių skaičiaus padidėjimas tam tikro amžiaus gyventojų grupėse, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pagal savižudybių skaičių Švedija yra pasaulio šalių sąrašo viduryje.
Europoje šiuo požūriu pirmauja Lietuva: čia vidutiniškai nusižudo 75,6 iš 100 000 vyrų ir 16,1 iš 100 000 moterų, teigiama pranešime. Švedijoje vidutiniškai žudosi 19,7 iš 100 000 vyrų ir 8 iš 100 000 moterų.
