Lietuvos žemės savininkų sąjunga ragina nepasiduoti emocijoms balsuojant dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo projekto ir priimti sveiku protu pagrįstas nuostatas, kurios atsižvelgia į visų žemės rinkos dalyvių interesus. Seimas dėl Saugiklių įstatymu vadinamo projekto balsuoti ketina iškart po Velykų.
Įstatymas numato radikalius žemės įsigijimo ribojimus ne tik pagal žemės plotą, bet ir taikant geografinius, išsilavinimo, kalbos ir kitokius kriterijus. Kai kurių saugiklių linkstama atsisakyti, tačiau vietoje jų atsiranda dar radikalesnių, įskaitant anksčiau įsigytos žemės nacionalizavimą, rašoma pranešime spaudai.
„Kol Lietuvos žmonės nenusprendė, kad žemę draudžiama pirkti ir parduoti, tol žemė yra prekė, o jos rinka reguliuojama pasiūlos ir paklausos dėsnio. Lietuvoje yra 570 000 žemės savininkų, kuriuos įstatymu mėginama atitverti nuo galimybės gauti geriausią kainą už nuosavą žemę, nes saugikliai gerokai susiaurina potencialių pirkėjų ratą. Mes pritariame teiginiui, kad žemė yra ypatingas ir baigtinis turtas, todėl šioje rinkoje gali ir turi veikti daugiau apribojimų ir privalomų sąlygų nei kitur. Tačiau visiškai nesuprantama, kodėl politikai siekia žemės rinką aptverti spygliuotos vielos tvora ir įvesti atitinkamas taisykles“, – pažymėjo Lietuvos žemės savininkų sąjungos Tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius.
Pasak jo, sąjunga griežtai pasisako prieš spekuliacijas žemės rinkoje ir palaiko visus siūlymus, kurie pakeistų situaciją, tačiau priešinasi saugikliams, kurie nustatytų nelygias konkuravimo sąlygas atskiroms grupėms.
„Mums nepriimtina, kad dabar daroma išimtis gyvulininkystės ūkiams, kuriems būtų leidžiama pažeisti nuostatą vienam asmeniui įsigyti ne daugiau 500 ha žemės ūkio paskirties žemės. Galima būtų pritarti nuostatai, kad visiems reikėtų leisti įsigyti tiek žemės, kiek jie jos dirba, tačiau tai turi būti bendras sprendimas – vienodas visiems. O norint apsisaugoti nuo spekuliacinių sandorių, reikėtų griežtinti atsakomybę už netinkamą žemės naudojimą ir sugriežtinti žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimo sąlygas “, – pridūrė G. Nagulevičius.
Sąjunga taip pat pritaria, kad didesnius nei 10 ha žemės ūkio paskirties žemės plotus galėtų įsigyti tik ne mažiau nei 3 metų patirtį žemės ūkio sektoriuje turintys fiziniai ir juridiniai asmenys.
Pasak jo, įtarimų kelia ir įstatyme siūloma žemės plotų įsigijimo leidimų sistema, kuri numato, kad leidimus pirkti didesnius nei 10 ha plotus išduotų neaiškiais principais suformuotos komisijos vietos savivaldybėje. Sąjunga mano, kad šią funkciją turėtų atlikti Nacionalinė žemės tarnyba, kuri taip pat galėtų tapti vieša prekybos aikštele žemės savininkams, norintiems parduoti savo žemės plotus. Tokiu būdu būtų sukuriamos prielaidos viešiems ir visiems vienodai prieinamiems sandoriams bei konkurencijai dėl geriausios kainos.
1990 metais įkurta Lietuvos žemės savininkų asociacija yra visuomeninė, nevyriausybinė ir nepolitinė organizacija, kuri siekia atstovauti savo narių teises susigrąžinant 1940 m. nacionalizuotą žemę, miškus, vandenis bei ginti žemės savininkų interesus jiems valdant, naudojant ir disponuojant žemę. Sąjunga turi daugiau nei 2000 narių.
