Šiemet pasibaigsiančioje žemės reformoje taškas, rodos, dar nebus padėtas. Negana to, kad beveik pusė žmonių dar neatgavo lauktųjų sklypų, žemę atsiėmę naujakuriai jau kelia nerimą valdžios atstovams, rašo dienraštis „Sekundė“.
Mat atgavus nuosavybės teises į kai kurių privatininkų teritorijas pateko iki šiol buvę bendro naudojimo objektai: gatvių ruožai, žalieji miesto plotai, po žeme nutiestos komunalinės trasos.
Pastatė užtvaras
Privatumo savo „zonoje“ ne per seniausiai prireikė ir panevėžiečiui Tadui Butrimui: jo žemė – Šviesos takas, vedantis į miesto kapines.
Prieš pat lapkričio pirmąją panevėžiečiai, suskubę greitesniu ir ramesniu keliu pasiekti Ramygalos gatvėje esančias kapines, labai nustebo susidūrę su betoninėmis kliūtimis. Su Žagienio gatve susijungiančio keliuko keliasdešimties metrų ruožas buvo užbarikaduotas didžiuliais stulpais.
Ne vienas praeivis, pasipiktinęs tokia neva gatvės gyventojų savivale, ėmė ieškoti teisybės.
Tačiau eismą sustabdę žemės savininkai jau buvo nusiteikę tokiam puolimui. T.Butrimo sklypą prižiūrėti įgaliota kaimynė Jolanta Zaveckienė buvo parengusi visą krūvą dokumentacijos ir laukė progos pasiaiškinti dėl užtvertos gatvės.
Jos teigimu, ne vienerius metus panevėžiečiai mindo privačią žemę. Negana to, čia priverčia krūvas šiukšlių ir surengia triukšmingas gamtos iškylas.
„Mes esame pasižadėję čia negyvenančiam žemės savininkui prižiūrėti jo teritoriją, nupjauti žolę ir surinkti šiukšles. Bet jau nebespėjame tvarkytis, žmonės nesupranta, kad tai privatus sklypas, ir daro ką panorėję. O mes vėliau iš Savivaldybės gauname įspėjimus už tokią netvarką, – skundėsi kantrybės netekusi J.Zaveckienė. – Todėl prieš pat Vėlines nusprendžiau užstatyti šį nelegalų keliuką, tegu žmonės dabar judina Savivaldybę.“
Įsikarščiavusi panevėžietė nusprendė išdėstyti ir kitus su žeme atitekusius nepatogumus.
Pasirodo, per T.Butrimo sklypą nutiesta vandentiekio trasa ir vanduo tiekiamas visiems tos vietos gyventojams. Tokį sklypą, anot pašnekovės, būtų sudėtinga kam nors parduoti.
Keliukas numatomas
Valdžiai ši situacija žinoma, tačiau spręsti problemos neskubama. J.Zaveckienės „Sekundei“ pateiktame žemės sklypo plane pažymėta, kad Šviesos takas, grąžinus privačius sklypus, turėtų būti perkeltas į šalimais esančią valdišką žemę. Tačiau dabar šioje vietoje driekiasi tik krūmynai ir pievos, jomis pastaruoju metu ir tenka vaikščioti miesto gyventojams.
„Į Žagienio gatvę yra numatomas keliukas už privačių sklypų, esant galimybei gauti lėšų, jį projektuosime ir nutiesime“, – sakė Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius.
Pašnekovas sutiko, kad gyventojams labai nepatogu patekti į kapines, tačiau paskubinti šio reikalo, pasak jo, neįmanoma. Kada galima būtų planuoti naujos gatvės tiesimą ir kiek tai kainuotų, A.Karalevičius nė nebandė prognozuoti.
Reformos pasekmės
A.Karalevičius būgštauja, kad tai gali būti ir ne vienintelis atvejis, kai po žemės reformos miestui prireiks naujų gatvių.
„Dar visko gali būti, nes žemė savininkui grąžinama kvadratinio metro tikslumu, todėl, manau, po dešimties metų bus gan negerai. Ir ne tik papildomų gatvių prireiks, problemų kils ir dėl žaliųjų plotų. Pavyzdžiui, tie žalieji plotai prie daugiabučių, esančių Klaipėdos gatvėje už Nemuno gatvės sankryžos – jie iki pat gyvenamųjų namų grąžinti teisėtam savininkui. Ir kas bus vėliau, ar gyventojams patiks, jei žemės šeimininkai vejoje prisistatys reklaminių stendų ar dar ko nors, – nuogąstavo vedėjas. – Nors žalieji ploteliai miestą puošia, jau baigiama juos išdalinti. Be to, tokie privatūs sklypai šalia magistralinių kelių – didžiulės išlaidos ir nepatogumai pačiai Savivaldybei.“
Valstybės vadovai, pasak pašnekovo, turėtų rimtai susirūpinti žemės reformos pasekmėmis – kitaip, anot jo, gyvensime ant betono.
Žaliuosius plotus atgavę savininkai, A.Karalevičiaus teigimu, dažnai nepasirūpina jų priežiūra – nenušienauja, nenurenka šiukšlių. Tuomet visa kaltė krenta ant Miesto ūkio skyriaus, nors jis neturi teisės lįsti į privačius sklypus.
Ingrida Nagrockienė
