Apie tokius planus Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Aušra Kalantaitė šią savaitę pranešė Seimo Kaimo reikalų komitete.
„Jeigu tie žmonės neatsiras, mes jų nesurasime, jeigu matysime, kad žemė nedirbama, apleista, tokia žemė bus įtraukta į laisvos žemės valstybinį fondą ir bus valdoma valstybės“, – po komiteto posėdžio BNS sakė A. Kalantaitė.
Pasak jos, tikėtina, kad trihektarininkų reviziją pavyks atlikti per maždaug metus.
„Vyriausybė yra įsipareigojusi kaimo teritorijoje nuosavybės į žemę teises baigti atkurti iki šių metų pabaigos, todėl paraleliai turėtų būti baigtas ir asmeninio ūkio žemės sutvarkymas, kad valstybė aiškiai galėtų suskaičiuoti, kiek ji valdo žemės, ir kiek jos priklauso privatiems asmenims“, – teigė A. Kalantaitė.
Tačiau ji patikino, kad kol kas jokių terminų nėra numatyta.
„Iki šių metų pabaigos nedrįsčiau sakyti, bet kiti metai, bus tie metai, per kuriuos bus susitvarkyta šiuo klausimu“, – sakė ministerijos atstovė.
A. Kalantaitės žiniomis, tokių asmenų yra apie 3 tūkst., dauguma jų žemės neišsipirko dėl socialinių priežasčių.
„Žmonės kai kurie yra emigravę, kiti nenori turėti žemės dėl socialinių išmokų, nes jeigu turi kažkokį turtą atsiranda kažkokių socialinių garantijų netekimas. Gal paveldėtojai nesusitvarkė dokumentų, gal nežino, kad tėvai tokius sklypus turėjo“, – aiškino A. Kalantaitė.
Pasak jos, trihektarininkai dar turi galimybę žemę išsipirkti už nominalią jos vertę, tačiau norint tai padaryti žemė turi būti naudojama pagal paskirtį.
Trihektariais, kitaip vadinamais kaimo gyventojų sodybiniais sklypais, žemė buvo pradėta raikyti 1990 metais – tuomet 634,7 tūkst. hektarų buvo padalinti 297,3 tūkst. žmonių. Iš jų 269,4 tūkst. gyventojų žemės sklypus (580,1 tūkst. ha) privatizavo, o 23,77 tūkst. (49,1 tūkst. ha) – išsinuomojo.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, liko įteisinti 4,2 tūkst. gyventojų priskirtą 5,5 tūkst. hektarų žemę.
