Jau pernai nuogąstauta, kad žemės mokestį pradėjus skaičiuoti nuo vidutinės rinkos vertės, mokesčiai stipriai kirs per kišenę. Tačiau, išskyrus pavienius atvejus, žemės mokestis drastiškai neišaugo. Bet žemės savininkai pamiršo, kad žemės mokestinės vertės skaičiavimui buvo nustatytas pereinamasis 5 metų laikotarpis. Tai reiškia, kad iki 2017 m. šis mokestis kasmet augs po 20 proc.
Suma išaugo trečdaliu
Biržų rajono ūkininkas Kęstutis Armonas, šiemet gavęs žemės mokesčio deklaraciją, nepradžiugo: palyginti su praėjusiais metais, žemės mokestis išaugo kone trečdaliu. „Pernai iš viso žemės mokesčio sumokėjau apie 1 100 litų, o šiemet – 1 500 litų. Ir mano kolegos nesidžiaugia: jiems paskaičiuotas taip pat didesnis žemės mokestis“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Biržų rajono skyriui vadovaujantis vyras.
Žemės mokestis biržiečiams ūkininkams išaugo ir dėl žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifo, vietos valdžios padidinto iki 2 proc. (pernai buvo 1,5 proc.), ir dėl šiemet 20 proc. išaugusios žemės mokestinės vertės. „Savivaldybėje specialistai aškino, kad kitais metais žemės mokestis augs dar 20 proc. Tad mokėsime dar daugiau“, – pastebėjo ūkininkas. Pernai pakeitus Žemės mokesčio įstatymą, buvo įteisintas mokestis nuo vidutinės rinkos vertės (anksčiau buvo nuo našumo balo). Tačiau pabijota, kad staiga išaugęs žemės mokestis gali sukelti didelį žemės savininkų nepasitenkinimą, todėl žemės mokestinės vertės skaičiavimui buvo nustatytas pereinamasis 5 metų laikotarpis. Tai reiškia, kad kasmet mokestis augs po 20 proc., kol 2017 m. bus 100 proc. Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovai nuogąstauja, kad, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, daug kam žemės mokestis gali tapti nepakeliamas.
Patyrė šoką
Šiemet šoką dėl gerokai išaugusio žemės mokesčio patyrė Pakruojo rajono ūkininkai. Plačiau atverti pinigines juos verčia ne tik vietos valdžios padidintas žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifas (nuo 1,5 proc. iki 1,9 proc.). Daug kam buvo netikėtas iki maksimalaus 4 proc. tarifo padidintas valstybinės žemės nuomos mokestis, stipriai išauginęs mokėtinas sumas. „Už išnuomotos valstybinės žemės hektarą mokestis šiais metais išaugo apie 3 kartus – nuo maždaug 50 litų iki beveik 200 litų. Visi ūkininkai pasipiktinę“, – sakė didelių mokesčių apstulbintas Pakruojo rajono ūkininkas Alvidas Vasiliauskas.
Jis pabrėžė, kad už valstybinę žemės ūkio paskirties žemę jie dabar moka kaip už apleistą, kuri taip pat apmokestinta 4 proc. „Patys geriausi valstybinės žemės gabalėliai jau išparduoti. Liko krūmynais ir šabakštynais apžėlusios žemės, jas ūkininkai sutvarkė, išdirbo ir dabar gavo maksimalų mokestį“, – apgailestavo A.Vasiliauskas.
Tiesa, ūkininkas pastebėjo, kad rajono valdžios sprendimas padidinti valstybinės žemės nuomos mokestį turėtų sudrausminti tuos vadinamuosius trihektarininkus, kurie atkurtos Lietuvos nepriklausomybės pradžioje iš valstybės gautos žemės patys dabar nedirba, o ją pernuomoja kitiems. „Šiuo požiūriu sprendimas būtų teisingas. Tačiau neteisinga didesniu mokesčiu bausti tų ūkininkų, kurie įdėjo daug lėšų ir pastangų valstybinei žemei įdirbti. Šiemet, kai žemės ūkyje patiriama tiek daug nuostolių, ūkininkai itin skaudžiai reaguoja į žemės mokesčio padidėjimą“, – aiškino pakruojietis.
Su pabrangimu susitaikė
Pasvalio rajono ūkininkai maksimalų mokestį už valstybinės žemės nuomą jau mokėjo pernai, mokės ir šiemet. „Mūsų ūkininkai dėl to nesipiktina. Pernai kai kurie skambino ir teiravosi, kodėl pabrango valstybinės žemės nuoma. Paaiškinau, kuo rėmėsi rajono savivaldybės taryba, didžiausiu leistinu tarifu apmokestindama iš valstybės išnuomotą žemę, ir kolegos suprato“, – prisiminė Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys, ūkininkas Vilhelminas Janušonis.
Ūkininkas aiškino, kad tie Pasvalio krašto žemdirbiai, kurie žemes nuomoja iš privačių asmenų, už hektarą moka po 300–400 litų, o valstybinės žemės nuoma jiems atsiėjo viso labo po maždaug 20 litų už hektarą. Didinant šį mokestį, norėta bent šiek tiek sulyginti žemės nuomos sąlygas.
„Mokėdami nedaug, valstybinę žemę dirbantys ūkininkai ir bendrovės nebuvo suinteresuoti ją pirkti. Manau, šiais laikais savivaldybės ir valstybė negali leisti pusdykiai dirbti žemę“, – samprotavo V.Janušonis. Valstybinę žemę dirbantys pasvaliečiai jau pernai susitaikė su padidėjusiais mokesčiais, o už nuosavą žemę mokestis šiemet nedaug išaugo. Pasvalio rajono valdžia žemės ūkio paskirties žemės mokesčio nedidino.
„Mokestis už hektarą padidėjo tik keliais litais. Kaip ir pernai, šiemet buvo paliktas tas pats tarifas – 1,5 proc. Mūsų rajono savivaldybės tarybos nariai atidžiai įsiklauso į mūsų, ūkininkų, nuomonę. Vietos politikai turėtų protingai žiūrėti į mokesčius, nes jei jų našta per didelė, visiems blogai“, – įsitikinęs ūkininkų interesus Taryboje ginantis V.Janušonis.
Tikisi surinkti daugiau milijonų
Dar didesnius mokesčius nei pernai teks mokėti ir apleistų žemių savininkams. Praėjusiais metais, kai buvo pirmą kartą didesniais mokesčiais baudžiami savo žemes apleidę savininkai, nustatyta daugiau kaip 122 tūkst. apleistų ar nenaudojamų sklypų. Mokestis už apleistą žemę buvo per 3,5 mln. litų. Dėl apleistų žemių nustatymo ir apmokestinimo buvo daug nesusipratimų. Daugelio rajonų ūkininkai skundėsi, kad prie apleistų žemių buvo priskirta daug naudmenų, kurių neįmanoma dirbti, mišku apsodintų plotų ir pan. Į Valstybės žemės fondą, sudariusį apleistų žemių žemėlapį, plaukė tūkstančiai skundų. Kelmės rajono, kuriame daug žemės plotų be reikalo buvo priskirti prie apleistų, ūkininkas Romas Docius pripažino, kad nemažai klaidų buvo ištaisyta, tačiau toli gražu ne visos. „Tie, kurie spėjo pastebėti ir pranešti apie netikslumus, tiems buvo ištaisyta. Bet, manau, yra nemažai tokių, kurie dėl nedidelių plotų nieko nesiaiškino, negaišo laiko ir sumokėjo daugiau, nei priklausytų. Mūsų krašte daug šlaitų, upelių, apsauginių juostų, tad ir klaidų neišvengta“, – aiškino Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas.
Šiemet Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos apskaičiavo žemės mokestį daugiau nei 74 tūkst. apleistų (nenaudojamų) sklypų – tai yra apie 51 tūkst. hektarų. Apleistų sklypų duomenis pateikė Registrų centras ir kai kurios savivaldybės (22 savivaldybės priėmė sprendimą didesniu tarifu apmokestinti per 1 000 apleistų sklypų). Už apleistą žemę jos savininkai turės sumokėti per 4,3 mln. litų. Jei žemės sklypas yra patekęs į apleistų žemės plotų sąrašą, žemės savininkai turėti pranešti apie duomenų netikslumus arba informuoti, kad žemė sutvarkyta. Tokia informacija Valstybinį žemės fondą turėtų pasiekti iki liepos 1 d.
Mažiau nei 5 litų mokėti nereikia
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos duomenimis, šiais metais žemės savininkai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 78 mln. litų žemės mokesčio (gyventojai – apie 67 mln. litų, o įmonės – apie 11 mln. litų). Praėjusiais metais apskaičiuota žemės mokesčio suma buvo 64 mln. litų. Iš viso šalyje yra per 960 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų šį mokestį moka apie 669 tūkst. gyventojų ir įmonių. Didžiausia mokėtina suma už gyventojo žemės sklypą (kitos paskirties) Palangoje yra 43,6 tūkst. litų, o už komercinės paskirties žemės sklypą Vilniuje jos savininkas (juridinis asmuo) turės sumokėti 88 tūkst. litų.
Žemės mokesčio nemoka žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus – ne daugiau kaip 5 litai. Žemės mokesčio nereikia mokėti užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, tarptautinėms tarpvyriausybinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, bankrutavusioms įmonėms. Tokia išimtis suteikta ir Lietuvos bankui.
