Valdas Kvederas
Keisdami įstatymus, politikai ir toliau proteguoja žemės ūkio bendroves, o savarankiškai ūkininkaujančiajam metama eilinė kilpa. Norėta kaip geriau, tačiau atsitiko kaip visada, – taip būtų galima vertinti nuo šių metų pradžios Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo naująją redakciją. Mat eilinis ūkininkas negalės nusipirkti net kvadratiniu metru daugiau negu 500 hektarų žemės, o jei taip atsitiks, ją valstybė atims, o žmogui grės dar ir teisiamųjų suolas. Vis dėlto bendrovės plotus galės ir toliau sėkmingai didinti, o norintis žemę parduoti savininkas privalės pereiti ilgą biurokratizmo koridorių.
Numatė saugiklį
Pernai priimtomis ir nuo šių metų pradžios įsigaliojusiomis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisomis panaikintos galimybės fiziniams bei juridiniams asmenims įsigyti bei valdyti didesnius nei 500 hektarų žemės plotus. Tiesą sakant, tokia nuostata galiojo dar nuo 2006 m. vasaros, kai Seimas buvo priverstas paklusti Konstitucinio Teismo sprendimui, kuriame konstatuota, kad minėtu įstatymu numatoma nekonkurencinė kova žemės ūkyje. Mat juridiniams asmenims – bendrovėms – buvo leista nuosavybės teise įsigyti iki 2 000 hektarų, fiziniams asmenims – ūkininkams – tik iki 300 hektarų, išskyrus atvejus, kai žemė paveldima ar atkuriama nuosavybės teise.
2006 m. priimtoje įstatymo pataisoje nurodyta, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gali įsigyti iki 500 hektarų žemės. Tačiau įstatymas buvo apeitas – fiziniai asmenys steigė naujas bendroves ir supirkinėjo žemes, panašiai galėjo elgtis ir ūkininkai.
Nuo šių metų įsigaliojusiose pataisose numatyta, kad daugiau nei leidžiama – 500 hektarų – žemės negalės įsigyti susiję asmenys, jos nebus galima konsoliduoti, pasitelkiant trečiuosius asmenis. Įstatymas negalioja atgaline data, todėl jis neaktualus daugiau žemės turintiems asmenims.
Įstatymo pataisų esmė – numatytas saugiklis, neva neleisiantis asmenims aplinkiniais būdais įsigyti daugiau žemės. Tai – susijusių asmenų apibrėžimas. Susijusiais asmenimis laikomi tėvai, įtėviai, nepilnamečiai vaikai bei įvaikiai, tiesiogiai ar netiesiogiai turintys balsų daugumą įmonėje, darantys lemiamą įtaką jai, to paties asmens įsteigtos įmonės.
Pataisose taip pat nustatytas žemę įsigyti ketinančių asmenų pirmumas: pirmi būtų žemės sklypo bendraturčiai, antri – naudotojai, treti – kaimyninio sklypo savininkai. Šis pirmumas bus taikomas tik ūkininkams, įregistravusiems ūkį ar turintiems žemės ūkio srities išsilavinimą, juridiniams asmenims, jei jų pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip procentų.
Viršplotį nacionalizuos
Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, „Valstiečių laikraščio“ paklaustas, kas ir kaip privalės žiūrėti, kad fiziniai arba juridiniai asmenys neįsigytų žemės nė vienu kvadratiniu metru daugiau negu numatyta įstatyme, teigė, kad pagrindiniai sergėtojai privalės būti pirkimo–pardavimo sutartis sudarantys notarai.
„Įstatyme numatyta, kad už visas sutartis atsakingi notarai. Taigi prieš jas tvirtinant, jie privalės patikrinti, kiek teisingi pirkėjo ir pardavėjo pateikiami dokumentai“, – sakė K.Starkevičius. O jei notarui bus pateikti klaidingi dokumentai ir notaras apgaulės nepastebės?
„Čia jau – teisėsaugos pareigūnų reikalas išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko: ar suklydo notaras, ar pirkėjas pateikė klaidingus duomenis. Tačiau nemanau, kad bus bandoma sukčiauti ir įsigyti žemės daugiau, negu leidžia įstatymas. Mat baudžiamajame įstatyme už tai numatyta net reali iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė“, – teigė K.Starkevičius įsitikinęs, kad vargu ar kas nors drįs sukčiauti ir įsigyti žemės daugiau, negu leidžiama pagal naujas įstatymo pataisas. Potencialus pirkėjas privalės užpildyti specialią deklaraciją ir patvirtinti, kad jo turimos žemės plotas neviršys maksimalaus. Taip pat jis privalės atskleisti, už kokius pinigus bus perkama žemė.
Seimo nario teigimu, deklaruojant lėšų kilmę, bus išvengta piktnaudžiavimo ir apsimestinių sandorių, kai asmuo, jau valdantis 500 hektarų žemės, skolina lėšas neva nesusijusiam pirkėjui, o vėliau tokios įmonės reorganizuojamos jas sujungiant. Pasak K.Starkevičiaus, Vyriausybė jau numačiusi procedūras, kaip reikėtų elgtis, jei vis dėlto išaiškėtų daugiau negu 500 hektarų įsigiję asmenys: „Viešąjį interesą ginantis prokuroras kreipiasi į teismą dėl viršijančio žemės ploto paėmimo ir perdavimo valstybės nuosavybėn. Asmuo, kurio atžvilgiu bus priimtas teismo sprendimas paimti žemės sklypą valstybės nuosavybėn, privalės kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) pateikdamas duomenis, kurių reikia norint nustatyti atlyginimo už paimamą viršplotį dydį.“
NŽT privalės apskaičiuoti atlygintiną sumą už valstybės nuosavybėn paimtą žemės sklypą. Už paimtą žemės plotą bus atlyginta sumokant žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius, jei vidutinė rinkos vertė yra mažesnė. Atlygintina suma išmokama iki kitų kalendorinių metų liepos 1 d.
Pardavėjui – biurokratijos gniaužtai
Tačiau įstatymo pataisa, kurioje numatyta žemės ūkio paskirties žemės pirkėjų eilė, pardavėjus įstumia į biurokratijos gniaužtus, priverstinai pailgina galimą žemės pardavimo laikotarpį. Tai „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino ir NŽT laikinai direktoriaus pareigas einantis Vaidas Pakalka.
Naujoje įstatymo redakcijoje nurodyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą visais atvejais turi pranešti pasirinktam notarui arba tiesiogiai NŽT teritoriniam padaliniui pagal žemės buvimo vietą, užpildyti specialų prašymą-pažymą ir laukti atsakymo. Panašius dokumentus tarnybai privalo pateikti ir būsimas žemės savininkas.
Numatyta, kad ši biurokratinė tikrinimo karuselė gali suktis net 25 dienas. Per tiek laiko NŽT privalo pateikti pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Visgi, pasak V.Pakalkos, tarnybos specialistai užtrunka ne ilgiau kaip penkias darbo dienas. „Tačiau ir tokiu laikotarpiu tiek pirkėjai, tiek pardavėjai nepatenkinti ir priekaištauja, kad yra nereikalingų kliūčių įsigijant žemės ūkio paskirties žemės“, – jau girdėjęs tokių žemės savininkų priekaištų sakė V.Pakalka.
Potencialių žemės pardavėjų laukia dar vienas galimas biurokratinis labirintas. Įstatyme numatyta, kad teisę antri pirkti žemės ūkio paskirties žemės turi sklypo naudotojai, treti – kaimyninio sklypo savininkai. Įstatyme numatyta, kad parduodamo sklypo savininkas savo ketinimus potencialiems pirkėjams privalo pranešti registruotu laišku jį įteikiant. Paštininkui neradus adresato (o šiais emigracijos piko laikais tai – ne naujiena), laiškas pašte paprastai saugomas mėnesį ir, jo neatsiėmus, grąžinamas siuntėjui. Kaip tokiu atveju turėtų elgtis norintis žemę parduoti asmuo, įstatyme nenumatyta.
Išryškėjo landos
Naujai žemės norintys įsigyti ūkininkai privalo deklaruoti, kiek jie patys ir su jais susiję asmenys turi įsigiję žemės, taip pat bendrovėse turimą akcinį kapitalą. „Jei turi daugiau nei pusė bendrovės akcinio kapitalo ir norėtum įsigyti žemės, privalai nurodyti, kad tiek turi. O jei mažiau – to daryti neprivalai. Toks reikalavimas tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui suteikia galimybę įsigyti žemės daugiau, negu priklausytų. Manyčiau, kad reikalavimo kartelę reikėtų nuleisti daug žemiau – perkantiesiems žemę asmenims reikėtų deklaruoti turint net ir 10 proc. bendrovės pajų“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė ne vieno su žemės reforma susijusio įstatymo bei pataisų bendraautoris Pranas Aleknavičius, ne vienus metus ėjęs įvairias pareigas su žemėtvarka susijusiose valstybės institucijose.
P.Aleknavičius pastebėjo dar vieną landą naujoje įstatymo redakcijoje. Girdi, jei nori parduoti žemę, privalai pirmiausia siūlyti bendraturčiams. „Žemės bendraturčiu bet ką padaryti paprasta, taigi, taip bus galima apeiti antros ir trečios eilės galimus pirkėjus“, – P.Aleknavičiaus teigimu, šią landą turėtų uždengti apie ją jau informuotas Seimo Kaimo reikalų komitetas.
Beje, žemę norintis parduoti asmuo gali lengvai apeiti ir bendraturtį, su nauju savininku sudaręs ne pirkimo-pardavimo, o mainų sutartį. „Sakykime, aš mainau dviratį į kelis hektarus žemės. Joks įstatymas neuždraus“, – dar vienos landos galimybę ironizavo P.Aleknavičius.
Nors Žemės ūkio paskirties žemės pardavimo laikinojo įstatymo naujos redakcijos tikslas buvo apriboti maksimalų žemės įsigijimo plotą iki 500 hektarų (pagal analogiškus įstatymus leidžiama įsigyti, pavyzdžiui, Lenkijoje, Vengrijoje – 300 ha, Rumunijoje – 200 ha), P.Aleknavičiaus teigimu, tai netrukdo juridiniams asmenims pirkti daugiau žemės. „Sakykime, pajininkas ar šiaip bendrovėje dirbantis asmuo žemės nupirks tiek, kiek jam leidžiama pagal įstatymą, tačiau ja naudosis bendrovė“, – sakė P.Aleknavičius.
Su „Valstiečių laikraščiu“ kalbėjęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas taip pat atviravo, kad naujasis įstatymas netrukdo bendrovėms plėstis. „Sakykime, bendrovėje dirba trisdešimt žmonių, kiekvienas iš jų nuperka po maksimaliai leistino ploto žemės sklypą – štai ir 15 tūkst. hektarų turinti bendrovė. O jei ji iki tol dar turėjo žemės?“ – J.Talmantas atskleidė schemą, kaip žemės ūkio bendrovės galėtų plėsti turimus žemės plotus.
Tiesa, J.Talmantas sakė, kad nemato nieko blogo, jog bendrovės taip plečiasi: „Svarbiausia, kad vyktų gamyba, nemažėtų žemės ūkio produkcijos. Jei žemės savininkas žemės nebedirbs ir norės jos atsisakyti, vadinasi, reikės galvoti apie naujas įstatymo pataisas arba įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuose būtų aptartas tokių nenaudojamų plotų panaudojimas“, – pabrėžė J.Talmantas.
