Asmenys, neketinantys verstis žemės ūkio veikla, galės įsigyti ne didesnį kaip trijų hektarų dirbamos žemės plotą. Tai numato Konstitucijos 47 straipsnio pataisą lydintis Žemės ūkio paskirties įsigijimo laikinasis įstatymas arba vadinamasis "saugiklių įstatymas", kurį Seimas ketina priimti antradienį (01.28).
"Įstatymo nuostatos užkirs kelią didelių žemės plotų supirkinėjimui perpardavimo tikslais", - pirmadienį Seime spaudos konferencijoje teigė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta.
Asmenys, įregistravę ūkininko ūkį ar turintys kvalifikacinį pažymėjimą, galės įsigyti iki 300 hektarų, žemės ūkio bendrovės - iki 200 hektarų, kooperatinės bendrovės - iki 1000 hektarų dirbamos žemės. Šiuo metu vidutinis dirbamos žemės sklypo dydis yra 12 hektarų.
G. Kniukštos teigimu, šiuo metu vienas hektaras dirbamos žemės Lietuvoje kainuoja nuo 400 iki 2 tūkst. litų, Lenkijoje - 5 tūkst. litų, Rytų Vokietijoje - 18 tūkst. litų, Vakarų Vokietijoje - 80 tūkst. litų, Danijoje - 40 tūkst. litų.
Seimas praėjusią savaitę antruoju balsavimu pritarė Konstitucijos 47 straipsnio pataisai, suteikiančiai teisę užsieniečiams ir šalies juridiniams asmenims įsigyti Lietuvoje dirbamą žemę.
Užsieniečiai dirbamą žemę galės įsigyti pagal lydintįjį konstitucinį įstatymą, pasibaigus septynerių metų pereinamajam laikotarpiui nuo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES).
Pereinamasis laikotarpis nebus taikomas užsieniečiams, kurie gyvena ir ūkininkauja Lietuvoje ne mažiau kaip trejus metus.
Taip pat numatoma, kad dirbama žemė negalės būti parduodama tose kadastro vietovėse, kuriose nebus baigtos atkurti nuosavybės teisės.
BNS
