Stiprus žemės drebėjimas, sujudinęs Japoniją šių metų pavasarį, ne tik paveikė mūsų planetą, bet ir jos atmosferą.
9 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas prie Japonijos krantų sukėlė milžinišką cunamį ir sukėlė virtinę silpnesnių žemės drebėjimų bei virpesių visoje Žemės planetoje. Šis įvykis gali būti pavadintas pirmąja meganelaime – natūralių ir technologinių katastrofų kombinacija, o ateityje tokių reiškinių, kaip prognozuojama, gali būti vis daugiau.
Ankstesni mokslininkų tyrimai parodė, kad paviršiniai Žemės judėjimai ir cunamiai, kuriuos sukelia žemės drebėjimai, gali sukelti ir atmosferos judėjimus, kurie gali pasiekti ir jonosferą, vieną aukščiausiai esančių atmosferos sluoksnių. Po kovo 11 d. įvykusio Tohuku žemės drebėjimo mokslininkai užfiksavo didžiausius istorijoje atmosferinius judėjimus, pasiekiančius net 350 km aukštį. Jonosferoje esančios elektringosios dalelės sujudinamos ir tai turėtų lemti radijo signalų tarp žemėje esančių GPS imtuvų ir orbitoje skriejančių siųstuvų iškraipymus, o tai galima išmatuoti.
Tuo tikslu mokslininkai naudojo 1000 GPS imtuvų, išdėstytų Japonijoje ir Taivanyje. Paaiškėjo, kad atmosferos sujudimas buvo didžiausias nuo 2004 m. įvykusio 9,3 balų pagal Richterio skalę Sumatros žemės drebėjimo. Užregistruoti atmosferos raibuliai buvo sukelti cunamio bangos, todėl ateityje toks atmosferos virpesių ženklas galėtų pasitarnauti kaip įspėjimo signalas apie artėjantį cunamį.
Detali analizė aprašyta liepos 28 d. „Geophysical Research-Space Physics“ žurnale.