Dvidešimtieji tradiciniai žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies amatų vasaros kursai Kelmėje baigėsi dalyvių surengtu koncertu ir darbų paroda. Jubiliejiniuose kursuose dalyvavo beveik 200 jaunesnių ir vyresnių žmonių iš Lietuvos, Karaliaučiaus, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados.
Dalyviams nuobodžiauti laiko neliko
Praėjusį antradienį dvidešimtųjų, tradicinių žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies amatų vasaros kursų pradžią paskelbė ragų gausmas.
Į Kelmę mokytis žemaitiškai dainuoti, giedoti, šokti ir žaisti, kankliuoti, smuikuoti, gamintis kankles, drožti kaukes, pinti iš vytelių bei šiaudelių, austi, tašyti akmenį, lipdyti iš molio rinkosi ir maži, ir didesni dalyviai iš Lietuvos ir užsienio. Iš viso mokymai vyko 20 sekcijų.
Bene populiariariausi jubiliejinių kursų užsiėmimai buvo akmens tašymas ir pynimas iš vytelių. Tautodailininkas akmentašys Valdas Bandza prisipažino net išsigandęs, kuomet į dirbtuves sugužėjo 20 žmonių, panorusių bent kiek išmokti prakalbinti akmenį. „Džiaugiuosi, kad daugumai užteko kantrybės ir jėgų“, — sakė V. Bandza.
Tradiciškai daug kursų dalyvių mokėsi pinti iš vytelių. Šio populiaraus amato mokytoja tautodailininkė Lina Grigalauskienė pasakojo, kad kai kuriems pavyko pinti labai profesionaliai.
Dėmesio sulaukė ir pirmą kartą kursuose veikusi liaudies grafikos sekcija. Lino raižinių technikos mokė dailės pedagogė Violeta Lipinskienė. Įdomiausius darbelius dalyviai atspaudė ant drobės.
Mokymai vyko labai intensyviai. Prakaitą braukė šokėjai, dainininkėms ir giesmininkėms kimo gerklės. Tačiau žmonės rasdavo laiko ir jėgų klausyti žinomų mokslininkų paskaitų, dalyvauti vakaronėse. O paskutinį kursų vakarą Prienų vienkiemyje, išragavę Žalpių krašto šeimininkių paruoštų žemaitiškų gardumynų, negailėdami kojų trypė gerokai po saulėlydžio.
Į kursus dauguma žada atvažiuoti ir kitąmet
Tradiciškai kursų pabaigoje dalyviai surengia savo darbų parodą ir koncertą.
Giesmininkės ir muzikantai, vadovaujami profesoriaus Alfonso Motuzo, paruošė Šventų Velykų misteriją. Per kursus buvo pristatytas ir naujausias A. Motuzo darbas — monografija „Kelmės krašto katalikiška etninė kultūra“.
Gausių plojimų, susižavėjimo šūksnių sulaukė junkiliškė Valerija Adomaitienė, kuri mamos smuikeliu per naktį išmoko griežti melodiją „Lakštingalėle, gražus paukšteli“. Smuikus virkdyti mokėsi dešimtis kursų dalyvių, padedami muzikos pedagogės Janinos Bartkutės.
Kankliavo būrys kursų dalyvių su mokytoja Nida Lungienė. Kankles gaminti mokė instrumentų meistras Albertas Martinaitis, pats atvežęs pagamintas kankles poeto Gintaro Beresnevičiaus atminimui. Armonikomis griežė ne tik vyrai, bet ir dvi moterys.
Kursų dalyviai dėkojo savo pedagogams. Dauguma pažadėjo į Kelmę atvažiuoti ir kitąmet bei kartu draugų, pažįstamų, artimųjų pasikviesti. Kursų baigimo pažymas, paruoštas Suaugusiųjų mokymo centro, gavo suaugusieji dalyviai, lektoriai bei kursų mokytojai.
Kelmės rajono vicemeras Zenonas Mačernius už etninės kultūros puoselėjimą, kursų organizavimą padėkos raštą įteikė Kelmės kultūros centro Jaunimo folkloro skyriaus vedėjai Nomedai Jokubauskienei.
Nuskambėjus kursų baigimą žyminčių ragų gausmui, žmonės skirstyti neskubėjo: apžiūrinėjo savo darbus, dalijosi adresais, telefonais, atminimui fotografavosi.
Dalia Karpavičienė
