Žemaitaitis sako palaikantis siūlymą bausti partijas už antivalstybinę retoriką

Politiko teigimu, tokiu atveju dotacijos pirmiausia negautų pati Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).

„Kaip žinote, 2007 metais balandžio mėnesį Seimas konservatorių partiją pripažino turinčia ryšių su teroristinėmis organizacijomis. Tokiam pasiūlymui tikrai pritariame“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.

„Seimo nutarimas yra galiojantis, jis nėra panaikintas, jis nėra apskųstas. Tokiu atveju konservatorių partija negautų finansavimo“, – tvirtino jis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Žemaitaičio byloje teismas apklaus Genocido centro specialistus

Žemaitaičio byloje liudijęs istorikas: sovietinių partizanų būriuose dalyvavo įvairių tautybių žmonės, buvo ir žydų

Aurelijus Veryga sureagavo į partiečių balsavimą prieš sankcijas Rusijai: „Skauda“

2007 metų gruodį Seimas patvirtino „darbietės“ Loretos Graužinienės vadovautos laikinosios tyrimo komisijos buvusio Valstybės saugumo departamento pareigūno ir savanorio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybėms nustatyti išvadas. Jose, be kita ko, teigiama, kad J. Abromavičius žūtį 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui, galima vertinti „kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais politinių Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), Krikščionių demokratų ir buvusios Demokratų partijos tuometiniais ir dabartiniais vadovais bei kitais šių partijų nariais“.

„Antras dalykas, konservatoriai keršija Liberalų sąjūdžiui, tai yra akivaizdu. Matyt, tas konfliktas ir santykių aiškinimasis tebesitęsia toliau, kaip žinote, Liberalų sąjūdis yra nuteistas stambaus masto korupcijos ir kyšininkavimo byloje, ji irgi negalėtų pretenduoti“, – teigė R. Žemaitaitis.

„Daugiau kitų politinių partijų šiandien nematau, kurios negalėtų gauti finansavimo“, – pridūrė jis.

Keli Seimo konservatorių frakcijos politikai parengė ir registravo Politinių organizacijų įstatymo pataisą, kad politinėms jėgoms būtų draudžiama steigtis ne tik tada, kai jų dokumentuose, veikloje propaguojama ar praktikuojama tautinė, religinė, socialinė nelygybė ir neapykanta, bet taip pat, kai ji – skleidžiama.

Projektu taip pat siekiama, kad valstybės biudžeto asignavimai galėtų būti neskiriami politinei organizacijai, jei Vyriausioji rinkimų komisija pripažintų, jog politinė partija, jos pirmininkas, valdymo organai ar jų nariai šiurkščiai pažeidė Politinių organizacijų įstatymą.

Šiuo metu ši priemonė gali būti naudojama tik pripažinus politinės partijos padarytą pažeidimą.

Atliekant politinių partijų veiklos tyrimą, būtų numatyta, kad atskirais atvejais būtų galima tirti ne tik politinę organizaciją, bet ir jos pirmininką. Nustačius politinės organizacijos, jos pirmininko, valdymo organų ar jų narių netinkamą veiklą, teismas galėtų taikyti priemones, numatytas įstatyme.

Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad matoma vis didėjanti Rusijos įtaka ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei pasaulyje – tą parodė rinkimai didžiosiose Europos valstybėse, o taip pat – prezidento rinkimai Rumunijoje, kur tik įsikišus Rumunijos Konstituciniam teismui šalis buvo išsaugota nuo atvirai prorusiško ir galimai Rusijos apmokėto kandidato.

Įstatymo iniciatoriai teigia, kad Lietuvai priešiškų valstybių įtaką ir partijos, kurios skleidžia antivalstybinę bei žmogaus teises pažeidžiančią retoriką, stebėta per praėjusių metų rinkimuose.