Birželio pradžioje viename iš šalies dienraščių pasirodė Vytauto Varčiaus straipsnis „Žemaičiai - Lietuvos nelaimė”. Telšiškiai, kaip tikri žemaičiai, sureagavo po mėnesio, bet... sureagavo: į "Telšių žinių" redakciją kreipėsi ne vienas pasipiktinęs skaitytojas.
Ar iš tikro mes Lietuvai esame baubas, atpirkimo ožys ar tas kietas sprandas, ant kurio lietuviai sėdi nuo Mindaugo laikų? Ar nebus pasikeitusios mados tendencijos: išsisėmus kaltinimams komunistinei santvarkai, KGB rezervistams, pereita prie žemaičių?
„Žemaičiai - Lietuvos nelaimė”
V. Varčiaus straipsnis „Žemaičiai - Lietuvos nelaimė” pasirodė po Antano Kontrimo siekio asmens dokumentuose įrašyti žemaičio tautybę. Jame rašoma, kad nesąmonė, jog žemaičiai visada gelbėjo Lietuvą, esą tai pasiskolinti XIX-XX amžiaus pradžios lenkų nacionalistų argumentai. Toliau yra mintis, kad už Rolandą Paksą balsavo tik žemaičiai, ir tai buvusi viena iš Lietuvos nelaimių.
Nelaimės, kurių kaltininkai – žemaičiai, anot autoriaus, prasidėjusios dar Mindaugo laikais. Nes jie, esą, privertė kunigaikštį atsimesti nuo krikšto. Tai pasuko Lietuvos istoriją visai kita linkme, būtent ne Lenkija būtų mus prisijungusi, o mes ją.
Kita nelaimė - neva žemaičiai užsispyrę laikėsi stabmeldystės ir taip gadino visą Lietuvos įvaizdį. Dar viena – vėliau įsitvirtinęs katalikų tikėjimas. Esą dėl to, kad žemaičiai buvo linkę į stabmeldystę, atsirado raganų. Visa tai sutramdyti buvo pradėti statyti kryžiai bei užsiimta saviplaka tikrąja šio žodžio prasme. Ji, anot autoriaus, „žemaičių psichologijai nieko gero nedavė“ ir „tai gali pasakyti bet kuris psichologas”.
Žemaičiai, V. Varčiaus teigimu, kalti ir dėl to, kad viską įprato spręsti jėga. Šią versiją autorius grindžia faktais, jog 1881-1891 m. iš Ukmergės apskrities pagal bendruomenės nutarimą „už blogą elgesį“ buvo išvyti 62 valstiečiai, o per tą patį dešimtmetį iš Telšių apskrities - 165. O gal paprasčiausiai Žemaitijoje geriau veikė teisėsauga?
Neerzinkite žemaičių
„Lietuvoje nuolat puolami žemaičiai, – pripažino Žemaičių kultūros draugijos prezidentas Stanislovas Kasparavičius, – šiandieninis pavyzdys – Antanui Kontrimui neleista asmens dokumentuose įrašyti žemaičių tautybės.“
Pašnekovo nuomone, laisvoje valstybėje žmogus gali turėti laisvą nuomonę ir naudotis piliečio teisėmis. Žydai turi savo teises, rusai - savo, o kuo skiriasi žemaičiai? Jokios kalbos apie pilietybės pakeitimą nėra - Žemaitijos žmonės nuo seno buvo Lietuvos dalis ir nori ja likti. „O iš noro išsaugoti savo unikalų identitetą daryti politikos nevertėtų, juolab valstybinės”, - teigė Žemaičių kultūros draugijos prezidentas.
Žemaičiai visada buvo tauta ir nori ja išlikti. Tokių pavyzdžių gausu Europoje: Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje. Ten dėl to nekyla jokių klausimų. Straipsnyje frazė, kad „vis tiek žemaičių tautybės Lietuvos pase įrašyti negausite”, pašnekovui nesuvokiama. „Čia kvepia kažkokiais komunistiniais laikais, kai buvo pasakyta, jog laisvos Lietuvos niekada nebus, – piktinosi S. Kasparavičius. – O antraštė „Žemaičiai - Lietuvos nelaimė”? Ar drįstų kas parašyti, kad kita tauta yra Lietuvos nelaimė. Toks netaktas arba trumparegiškumas parodo, jog mūsų valstybė dar nėra subrendusi būti Europoje.“
Visos kalbos apie žemaičių atsiskyrimą nuo Lietuvos, anot Žemaičių kultūros draugijos prezidento, kyla iš rytinėje Lietuvos dalyje gyvenančiųjų lūpų: „Kai paklausia, kada jūs atsiskirsite, mes klausiame, o kada lietuviai baigs pardavinėti žemaičius? Žemaičiai niekada Lietuvos istorijoje nuo Lietuvos nesiskyrė, tačiau ne vieną sykį buvo parduoti. Už kokią valiutą Vytautas Didysis sau karūną pirkosi? Šiandien mes pykstame, jog kryžiuočiai ėjo, plėšė, žudė, bet juk tai darė norėdami atsiimti jiems užrašytas žemes, tik nepavyko.“
S. Kasparavičius sakė, kad Žemaitija visada turėjo savotišką autonomiją: „Sava kalba, savos žemės - tegul tokia ji ir lieka. Nereikia tų žemaičių erzinti. Per visą Žemaičių kultūros draugijos gyvavimą (nuo 1988 m.) nebuvo jokios minties apie atsiskyrimą nuo Lietuvos. Šiandien apie tai šnekėti yra absurdas.
Į žemaičių judėjimą reikia žiūrėti savotiškai. A. Kontrimas aiškiai išreiškė mintį, jog ne apie Lietuvos pilietybę kalbama, o tik apie žemaičių tautybę. Nematau nieko blogo, jog laisvoje Lietuvos valstybėje žmogus nori būti tas, kas yra - žemaitis.“
Antanas Nekrašius
