„Jei Ukraina neatsilaikytų ir neapsaugotų savęs, tai reikštų, kad... nuo šiol visos Rusijos kaimynės atsidurs pavojuje“, – pabrėžė jis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į parlamentarus, kurie savo ruožtu pagerbė Ukrainos lyderį plojimais atsistojus.
„Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, nes nori veržtis toliau į Europą, nori sunaikinti laisvę Europoje“, – kalbėjo jis.
„Tai esminis iššūkis Europos saugumo ir gynybos sistemai“, – pridūrė V. Zelenskis ir paragino Europą kas savaitę skelbti Rusijai griežtų sankcijų paketus.
Jis įspėjo, jog Maskvos taikiklyje yra Švedijai priklausanti Gotlando sala Baltijos jūroje.
Kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymą, Švedija 2018-ųjų sausį vėl dislokavo įgulą Gotlande, kurios ten nebuvo nuo 2004-ųjų.
„Tai reikštų, kad jums grės pavojus, nes jus ir šią agresyvią politiką skiria tik jūra“, – perspėjo V. Zelenskis.
„Rusijos propagandistai jau aptarinėja eteryje, televizijos laidose, kaip Rusija okupuos Gotlandą ir kaip ji kontroliuos jį dešimtmečius“, – pridūrė jis.
„Jie mano, kad būtų patogu ten įrengti gynybos sistemas ir bazes, kad būtų galima pridengti puolimą prieš Baltijos šalis“, – sakė prezidentas.
V. Zelenskis padėkojo už paramą Stokholmui, pirmą kartą nuo 1939 metų sutikusiam siųsti ginklus kariaujančiai šaliai.
Švedija, nepriklausanti NATO ir besilaikanti neutralumo politikos, ketvirtadienį paskelbė apie antros 5 tūkst. prieštankinių raketų paleidimo įrenginių partijos siuntimą Ukrainai.
Dėl Rusijos invazijos Švedijos visuomenėje išaugo parama narystei NATO, tačiau šalies ministrė pirmininkė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) kol kas atmeta šią idėją.
Pasak jos, įstojimas į Aljansą galėtų „destabilizuoti“ Šiaurės Europą.
V. Zelenskis, pastarosiomis savaitėmis vaizdu ryšiu besikreipiantis į kitų šalių parlamentus, ketvirtadienį kalbėjo ir per neeilinį NATO viršūnių susitikimą.
