Tiesa, pati Vokietija į diskusiją įvėlė dar daugiau sumaišties. Vokiečių užsienio reikalų ministrė dar vakar sakė, kad netrukdys Lenkijai perduoti vokiškų tankų Ukrainai – šiandien jau vengia pakartoti vilties teikusius žodžius.
Bachmutas – miestas, kurį rusai bando užimti kelis mėnesius. Miegamuosiuose rajonuose – artilerijos palikti krateriai. Daugiabučiai – pajuodę nuo sprogimų ir gaisrų. O rusų kariauna vis bando skverbtis į rytinius miesto pakraščius.
„Situacija nesikeičia. Tęsiasi šturmai, susišaudymai, artilerija, aviacija. Miestas sugriautas, bet jį kontroliuoja Ukrainos kariuomenė. Bachmute plevėsuoja Ukrainos vėliava“, – sako ukrainos karys „Kyivan“.
Ukrainiečiai rodo, kaip naikina priešus Bachmuto apylinkėse. Tačiau nepaliaujamu srautu čia besiskverbiantys rusai, deja, nors lėtai, tačiau po metrą slenka į priekį. Nori apsupti Bachmutą iš šiaurės ir pietų. Ir vis stiprina puolimą Zaporižios srityje.
Ir lyg karo būtų negana, Kyjive užvirė kitas – karas su korupcija. Teisėsauga savaitgalį sulaikė teritorijų ir infrastruktūros viceministrą Vasylį Losynskį. Jis kaltinamas paėmęs 400 tūkst. dolerių kyšį, kai Ukraina pirko elektros generatorius.
Be to, Ukrainoje kyla skandalas ir dėl kariuomenės maisto pirkimo. Žurnalistai išsiaiškino, kad kai kuriuos produktus gynybos ministerija perka 2–3 kartus brangiau nei jie kainuoja parduotuvėje. Tad V. Zelenskis žada atleidimų vajų.
„Noriu, kad tai taptų signalu visiems, kurių darbai ar elgesys prieštarauja sąžiningumo principui. Žinoma, didžiausias dėmesys dabar gynybai, užsienio politikai ir karui. Bet tai nereiškia, kad nematau ir negirdžiu, ką kalba visuomenė, skirtinguose lygiuose – centriniame ir regionuose“, – kalba Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Zelenskis nepaliauja siųsti ir signalus Vokietijai apie būtinybę tiekti tankus Ukrainai. Ukrainos prezidento biuras sako, kad jiems reikia ne 10–20 tankų, o kelių šimtų.
Vienas paskutinių Rusijos karo propagandos filmukų apie jų trečios kartos tankus T-90, griaunančius Ukrainos miestus. Skaičiuojama, kad prieš karą rusai turėjo iki tūkstančio tokių tankų. Dalį ukrainiečiai iškepė vakarietiškais prieštankiniais ginklais. Dalį per mūšius perėmė sau. Tačiau šie tankai – retas svečias mūšio lauke, kur kas daugiau Rusija turi senesnių modelių tankų.
Jų arsenalas prieš karą, įvairiais vertinimais, siekė apie 10 tūkst. Ir Putinas nepaliauja siuntęs šias žudymo mašinas į Ukrainą, kuri karą pradėjo turėdama mažiau nei tūkstantį senesnių tankų.
Vokietijos dienraštis „Die Welt“ paskaičiavo, kad 13 Europos šalių kariuomenės turi maždaug 2500 pirmos ir antros kartos „Leopard“ tankų, kurių dalį galėtų atiduoti Ukrainai, jei sulauktų Vokietijos leidimo juos reeksportuoti.
„Juk mes ne puolame. Tie „Leopardai“, jei kas bijo, jie nevažiuos per Rusijos teritoriją. Mes ginamės“, – sako V. Zelenskis.
Bet panašu, kad pats Berlynas dar labiau didina sumaištį diskusijose dėl tankų. Vakar Vokietijos užsienio reikalų ministrė interviu prancūzų televizijai pareiškė, kad Berlynas netrukdys lenkams siųsti vokiškų tankų Ukrainai.
„Jei jie mūsų užklaus, mes jiems netrukdysime“, – teigia Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
O pirmadienį atvykusi į Europos užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje ministrė akivaizdžiai vengė pakartoti vilties teikusį pareiškimą.
„Svarbu, kad būdami partneriai, kartu remtume ir padėtume Ukrainai apsiginti. Ačiū...“, – sako A. Baerbock.
Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai toliau spaudžia Vokietiją apsispręsti. Pavyzdžiui, Estija skelbia atiduosianti Ukrainai visas savo turimas 155 mm haubicas.
„Strategija duoti Ukrainai ginklų tiek, kad jie nepralaimėtų kare – dabar netinkama. Reikia investuoti į Ukrainos pergalę. Toks turi būti politinis tikslas“, – tvirtina Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.
„Manau, kad šiuo metu eskalacijos argumentas netinkamas, nes pati Rusija tęsia eskalaciją“, – teigia Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
„Manau, turime nugalėti baimę nugalėti Rusiją“, – kalba užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Ministrai sutarė iš bendro Europos iždo skirti Ukrainai papildomus 500 mln. eurų ginkluotei. O Lenkijos premjeras kartoja, kad jei suburs koaliciją bendraminčių – tankus Ukrainai tieks ir be Berlyno leidimo.
„Mes kreipsimės dėl sutikimo. Bet tai antraeilis dalykas. Net jei negausime sutikimo, kaip mažos koalicijos dalis, kurioje nebus Vokietijos – mes vis tiek kartu su kitais perduosime tankus Ukrainai“, – teigia Lenkijos premjeras Mateuszas Morawiecki.
Beje, aiškėja, kad senesnių tankų – T-72B Ukrainai parūpino net Marokas. Šalis dar 1999–2000 pirko 300 tankų iš Kremliaus pakaliko Lukašenkos. O dabar nežinomą skaičių Čekijoje modernizuotų tankų perdavė Ukrainai. Kremlius kaip visuomet – bijodamas vakarietiškų ginklų grasina, kad Ukraina dar labiau kentės.
„O svarbiausia, kad sumokėti už visus šiuos veiksmus, už pseudo paramą teks Ukrainos žmonėms“, – teigia Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Kremlius, beje, apkaltino Ukrainą gausiai remiančią Estiją rusofobija ir paskelbė išprašanti iš Rusijos Estijos ambasadorių. Estija atsakė tuo pačiu. O Latvija, solidarizuodamasi su Estija, pareiškė per karo metines – vasario 24-ąją – taip pat sumažinsianti diplomatinį atstovavimą su Rusija.
Į Lenkiją iš Vokietijos rieda oro gynybos sistemos Patriot. NATO stiprina rytinio flango oro erdvės apsaugą.
„Kaip staigiai Rusijos ir Ukrainos karas gali persimesti į NATO šalis – pamatėme nuo raketos žuvus dviem Lenkijos piliečiams“, – teigia pulkininkas Joergas Sieversas.
Kol kas numatyta, kad iš Vokietijos atkeliavusios PATRIOT sistemos Lenkijoje bus pusę metų. Įrodymas, kad kiekvieną Rusijos karas Ukrainoje nusineša ne tik daugybę žmonių, bet ir gyvūnų gyvybių: „Štai kiek nudvėsė žuvies. Nuleido vandenį ir tiek, užšalo.“
Dėl okupantų apšaudymų prie Kachovkos hidroelektrinės sumažėjus vandens lygiui Dnipro upėje – jos įlankose įšalo žuvys.
