Anot psichologės, baimė gali priversti jus ignoruoti santykių spragas ir imti net sau pačiam meluoti, tikėti, kad jūsų antroji pusė su laiku pasikeis. D. Macleod siūlo dirstelėti į ateitį – ar buvimas šalia nemylimo pamažu nepasireikš galvos skausmu ir žvėrišku noru ištrūkti?
Damoms, kurios šioje situacijoje atpažino save – pažintis su žydinčiomis, žaviomis, veikliomis, garsiomis, tačiau vienišomis pramogų pasaulio atstovėmis. Šios moterys kaip įmanydamos stengiasi įžvelgti gyvenimo grožį net ir nemūvėdamos santuokos žiedų.
Nors moters dienos proga žymi vokalo pedagogė ir scenos žvaigždė Rosita Čivilytė (51) sulaukė daugybės žinučių, tarp kurių – bent 15 inkognito, iki šiol yra vieniša. Ji teisinasi sakydama: „Geriau viena nei su bet kuo“.
Dėmesio pakanka
„Antros pusės mano gyvenime dar nėra ir tai sukelia šiokį tokį skaudulį. Tačiau dėmesio sulaukiu, jaučiuosi moterimi. Tik kad to vyro nėra. Sakoma, kad kol nemylėsi savęs, nemylės ir tavęs. Būdama tokiame amžiuje, aš jau tikrai moku save mylėti. Bet mano jausmai sau čia niekuo dėti. Tiesiog ne kiekvienam lemta sutikti žmogų, kuris galėtų transliuoti tokio paties lankstumo meilę“, – atvirauja moteris.
16-os pirmos atžalos susilaukusiai R. Čivilytei teko tekėti du kartus. Pirmą nesėkmingą santuoką ji išgyveno su muzikos pasaulio žvaigžde Česlovu Gabaliu, kuris įsidukrino jos dukrą Agnetą ir suteikė savo pavardę. Jųdviejų santykiai nutrūko po penkiolikos kartu praleistų metų. Nors iš pradžių R. Čivilytė apie tai kalbėjo vangiai, vėliau vienoje televizijos laidoje prisipažino, kad santuoka iširo dėl neištikimybės.
Nepaisant nemalonios patirties, moteris ryžosi tekėti ir antrą kartą. Ji sutiko tapti baleto artisto Ramūno Gedmonto žmona. Pora susilaukė dukros Patricijos. Deja, 2002 metais pasklido žinia, kad dainininkė su sutuoktiniu jau nebegyvenanti.
Nepaisant nemalonios patirties, R. Čivilytė susigražino pasitikėjimą vyrais ir manė, kad ramybę ras dirigento Modesto Pitrėno glėbyjė. Tačiau ir jųdviejų santykiai neužsitęsė. Moteris net viešai buvo išrėžusi, kad apie šį vyrą nieko nė girdėti nenori, mat jis nevertas nė vienos moters.
„Po tiek visokių pasekmių aš padariau išvadą, kad geriau nieko nei vėl lįsti į tą pačią upę“, – dabar atvirai sako R. Čivilytė ir sako, kad tuštumos širdyje nelieka, kuomet šalia šeima, dukros ir mėgstama veikla.
„Kuomet žmogus randi kažkokių malonumų, yra kuo užsiimti, nėra kada galvoti“, – tikina ji.
Visgi pasiteiravus, ar tai nėra tik pasiteisinimas, patikino, kad ir jos širdis nesensta.
„Aišku, kad nesijaučiu pasenusi. Iš tiesų, tai skamba tarsi pasiteisinimas... O kas man lieka? Širdis atvira, tačiau įsileisti į ją nieko negaliu. Mieliau pasirenku savo principus, išnešiotą karūną“, – tvirtino moteris ir prisipažino, kad vis dar tiki meile.
Paklausta apie meilę iš pirmo žvilgsnio, net svajingai nusiteikė: „O... tai buvo seniai. Dabar aš nuo to labai atsiribojau. Tačiau, iš tiesų pas mane ten (širdyje, aut.) viskas gerai, viskas verda ir funkcionuoja. Tiesiog nėra jo. O bet ko man nereikia. Išmokau būti laiminga“, – atvirai kalba R. Čivilytė.
Antra pusė – stabdis karjerai
Tuo tarpu dainininkė Donata Virbilaitė dar niekuomet neturėjo ilgalaikių santykių. Anglijos sostinėje įsikūrusi trisdešimtmetė iki šiol nesutiko vyro, kuris pateisintų jos lūkesčius.
„Aš visada galvojau, kad būti vienišai yra kažkiek lengviau. Tačiau anksčiau mano požiūris į gyvenimą buvo kur kas laisvesnis. Šiek tiek daugiau skraidžiau padebesiais nei stovėjau ant žemės. Visuomet pirmenybę teikiau draugams, karjerai. O jau vaikinas pagal svarbumą sekoje buvo trečias, net ketvirtas. Mano santykiai niekuomet neužsitęsdavo, nes man visuomet būdavo pateikiamas ultimatumas rinktis: arba aš būnu su savo karjera, arba viską sumažinu iki tam tikros ribos ir užsiimu kažkuo žemiškesniu. Tuomet man tai atrodė neįmanoma. Tad tie santykiai nesirutuliodavo. Iki 26-erių aš buvau visiškai apsėsta scenos, televizijos. Dabar, kaip pagalvoju, iš to aš stabilaus nieko ir nesukūriau. Na, nusipirkau butuką šiokį tokį. Tačiau kažko tokio labai labai aš ir nepadariau“, – susimąstė dainininkė.
Mergina atvira, santykiams koją kišdavo baimė, kad antra pusė trukdys siekti savo tikslų. Visgi dabar optimistiškoji raudonplaukė pripažino pamažu „pradedanti jausti žemę po savo kojomis“.
„Dabar aš labiau optimistė-realistė. Kelionės, bendravimas su įvairiais žmonėmis, patirtis – su laiku mano mąstymas keitėsi. Jaučiu, kad per sunku viską daryti pačiai. Visgi tapau žmogumi, kuris yra atsakingas už absoliučiai viską savo gyvenimą. Iš vienos pusės būti vienai yra lengviau laiko atžvilgiu. Tačiau nepatiriant meilės gali išsekti kūrybiškai. Vis tiek to reikia. Kad ir vienpusio susižavėjimo. Jeigu tai būtų normalus mano tipo žmogus, kuris mane suprastų ir skatintų eiti į priekį, arba kuris pats eitų į priekį ir būtų pavyzdys. Toks tikrai nepakenktų. Nenoriu, kad mano gyvenimo vyras būtų stabdys. Jeigu nuoširdžiai šnekant, aš tikrai neatsisakyčiau dabar turėti kažką palei šoną, kad šiek tiek man paspardytų užpakalį“, – šyptelėjo D. Virbilaitė.
Siūlo žvelgti paprasčiau
Mergina išdavė, kad ją supa nemažai draugių, kurios savo antrų pusių nepalieka tik dėl to, kad bijo likti vienišos. „Būna, kad tik būti“, – papriekaištauja pašnekovė. Jai pačiai tai – tabu. Mergina siūlo į tai pažvelgti kuo paprasčiau ir džiaugtis kitomis smulkmenomis.
„Aš visada sakiau, kad yra du tipai, kurie galėtų būti su manim: žmogus, kurį aš laikyčiau po padu arba tas, kuris mane pastatytų ant žemės. Ne per seniausiai buvau įsisukusi į santykius su vaikinu, kuris pritardavo viskam. Jokios nuomonės ar patarimo. Viskas, ką pasakydavo – „Šaunuolė, kad tuo užsiimi, eik ir daryk“. Nekildavo jokių diskusijų. Man nereikia dar vieno žmogaus, kurį turėčiau prižiūrėti. Aš jau ir taip turiu draugių, kurioms reikia priežiūros. Mane Londone net „mamyte“ vadina (juokiasi). Tuomet supratau, kad visgi man netiktų vaikinas, kurį galėčiau laikyti po padu. Tokiam žmogui aš išeikvočiau visą energiją. Aš manau, kad man reikėtų vyro, kuris mokėtų mane pastatyti ant žemės. Nes aš dar kartais labai mėgstu paskraidyti. Visgi trisdešimt jau“, – ima svarstyti D. Virbilaitė.
Po skyrybų atrado save
Apie naujus jausmus taip pat neskelbia ir grupės „Magnit“ narė bei grožio salono vadovė Kristina Ivanova. Po šešių metų draugystės rugsėjo mėnesį išsiskyrė jos ir prodiuserio Aleksandro Broko keliai.
Prieš beveik metus Šri Lankoje poilsiavusi pora atnaujino savo sužadėtuvių įžadus, tačiau praėjus pusmečiui nusprendė išsiskirti. Tąkart 29-erių verslininkė tikino panorusi paieškoti savęs. Tuo tarpu vyro paieškas atidėjo.
„Kol kas vyro tikrai neieškau. Esminė užduotis man dabar – atrasti save įvairiose srityse, tad pastaruoju metu esu pasinėrusi į darbus. Šį gyvenimo etapą skiriu sau. Sau kaip moteriai, kaip asmenybei. Nebijau kažkokių pasiūlymų, iššūkių. Naujovės manęs negąsdina. Aš net neturėjau to gyvenimo etapo, kuomet galėčiau sustoti ir savęs paklausti, ko aš iš tiesų iš gyvenimo noriu. Šiuo metu aš tai ir išgyvenu. Ieškau savęs. Labai džiaugiuosi, kad šią vasarą savo grožio studijos klienčių pastūmėta pradėjau rimčiau užsiimti vizažu. Aš vis atidėdavau, vis nerasdavau tam laiko. Pagaliau supratau, kad tai – mano gyvenimo aistra“, – apie tikslus prieš šešis mėnesius pasakojo moteris.
Visgi paklausta, koks vyras ją pakerėtų, K. Ivanova išskyrė „vidinius parametrus“. „Turi užkabinti bendravimas. Norisi įdomaus žmogaus, pašnekovo, įdomių temų. Mane traukia spalvingos asmenybės. Man kaip moteriai svarbu, kad aš galėčiau iš vyro kažko pasimokyti. Kaip ir vyrui lygiai taip pat svarbu kažko išmokti iš moters. Vyrai ir moterys – dvi visiškai skirtingos civilizacijos. Turime visą gyvenimą, kad mokytumėmės vieni iš kitų. Būna vieni partneriai, paskui kiti. O kai atrandi sau labiausiai tinkančią pusę – ir santuoka bei šeima. Šiuo metu dar tikrai apie paieškas nesvarstau, tik laikas parodys“. – tikino grožio studijos vadovė.
Moteris atviravo, kad skyrybos nebuvo audringos. Nors romantiškų jausmų vienas kitam nebepuoselėja, anot K. Ivanovos, jiedu išliko puikiais bičiuliais ir verslo partneriais.
Stipriems vyrams patinka pilkos pelytės
Gyvenimo vyru iki šiol pasigirti negali ir populiarioji stilistė bei modelis Asta Valentaitė (36). 2009 metais išsiskyrusi su turtuoliu verslininku Laimučiu Pinkevičiumi ji dar nerado tinkamo sau jaunikio. Tačiau jau spėjo patirti ir nelaimingą meilę. Pajutus jausmus jaunesniam krepšininkui Dovydui Redikui, A. Valentaitei teko nusivilti. Kaip atskleidė žurnalistams, jųdviejų laimę sudrumstė mylimojo melas ir vagystės.
Nepaisant to, moteris neprarado tikėjimo susirasti antrąją pusę ir net atskleidė, koks vyras atrakintų jos širdį.
„Man svarbu, kad rodytų dėmesį. Moteriai reikalingas kasdienis dėmesys. Neprašau įkyraus komentavimo, kaip nuostabiai atrodau ir kokia šauni esu. Užtenka paprasčiausių dalykų – pasiteiravimų, kaip praėjo diena, ar nereikia pagalbos ir panašiai. Štai tokie vyrai man patinka. Dar labai vertinu vidines savybes. Tai – mokėjimas bendrauti, vidinis žavesys, šarmas... Aišku, daug ką reiškia ir jo veikla. Man svarbu, kad tai būtų įdomus žmogus“, – atviravo A. Valentaitė.
Moteris tikina jau nebesistebinti, kodėl iki šiol yra vieniša: „Vyrai galvoja, kad turime didelių reikalavimų ir prie mūsų prieiti negalima. O mums iš tiesų norisi paprasčiausių dalykų – mokėjimo bendrauti ir dėmesio. Dėmesio, žinoma, tik tau vienai, o ne dar dešimčiai aplinkui“
„Išlepę tie mūsų vyrai... Atrodo, nori užkariauti vieną, tačiau neatsispiria ir dar vieną kitą „pakibinti“. Dėl to gal ir mes atsargesnės besirinkdamos partnerius ir tuos, su kuriais bendrauti, su kuriais ne. Asmeniškai aš daugiausiai laiko praleidžiu viena. Nėra taip lengva susirasti antrą pusę. Dažniausiai vyrai sako, kad nedrįsta prieiti, užkalbinti. Tačiau paskui būna jau per vėlu. Juokingiausia tai, kad kuo labiau moteris išprususi, kuo daugiau pasaulio šalių aplankiusi, kuo platesnio mąstymo ir pažiūrų yra, tuo jai sunkiau susirasti tinkamą pusę. Pažįstu daug moterų, kurios yra nemažai pasiekę, apsiskaitę, keliavę, tačiau vis tiek yra vienišos. Nežinau... gal vyrai bijo tokių moterų. Vietoje jų pasirenka pilkas pelytes“, – pastebėjimus vardija A. Valentaitė.
