Norvegija, aktyviai remianti kitų valstybių aplinkosaugines iniciatyvas, kreipia savo žvilgsnį ir į Lietuvą.
Vilniuje viešintys svečiai iš Norvegijos seminare ,,Žaliųjų pramonės inovacijų nauda verslui: norvegiškas požiūris" dalinosi savo patirtimi ir kvietė Lietuvos verslo bei valdžios atstovus bendradarbiauti žaliųjų technologijų ir verslo srityse.
Galimybė verslui keistis
Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Leifas Arne Ullandas, atidarydamas seminarą, sakė, kad pagrindinė priežastis, kodėl šalys turėtų bendradarbiauti tarpusavyje – visuomenę keičiantys klimato pokyčiai.
„Žalioji pramonė yra labai perspektyvi sritis bendradarbiaujant su Lietuva. Pagrindinį dėmesį mes skiriame verslo vystymui ir aplinkos apsaugai, kaip šios dvi sritys gali tarpusavyje sutarti. Derinant šias dvi sritis ne tik atiduodamas indėlis gamtos apsaugai, bet ir atsiveria naujos galimybės verslui“, - teigė Norvegijos ambasadorius Lietuvoje.
Lietuvos ūkio viceministro Mindaugo Petrausko teigimu, klimato kaita verčia mus keisti ne tik gamybos, bet ir vartojimo įpročius, o Norvegijos pavyzdys gali paskatinti Lietuvos įmones diegti aplinkai draugiškas technologijas bei didinti jų konkurencingumą.
,,Tik bendrų pastangų ir bendradarbiavimo dėka galime žengti tinkamu keliu", - sakė seminare dalyvavęs ūkio viceministras.
Norvegijos prekybos ir pramonės ministerijos sekretorius Halvardas Ingebrigtsenas džiaugėsi, kad žaliosios technologijos suteikia galimybę verslui keistis bei išvystyti naują požiūrį į verslą.
„Netgi mūsų tradicinėse pramonės šakose, tokiose kaip laivyba, ateinančios žaliosios technologijos padeda kelti tų šakų konkurencingumą rinkoje“, - tikino seminaro dalyvis.
Svarbu ilgalaikis bendradarbiavimas
„Oslo Teknopol“ atstovas, energijos ir klimato kaitos projektų vadovas Anders Nordeng, skaitydamas savo pranešimą, pastebėjo, kad Norvegijoje didžiausią dalį sudaro hidroenergijos sektorius, nemažai yra įmonių dirbančių su saulės energija.Vienas daugiausiai žadančių sektorių – vėjo energetika, ypač kalbant apie eksportą. Tai lemia itin palankus šalies klimatas, kalnuotos vietovės.
Taip pat Norvegijoje labai stiprus elektromobilių ir biokuro sektorius. Norvegijoje veikia stiprus valstybinis subsidiavimas elektromobiliams, biokuro gamybos subsidiavimas menkesnis.
Tuo tarpu nevyriausybinės organizacijos „Bellona Foundation“ viešųjų ryšių vadovas Henrikas A. Lundas atkreipė dėmesį, kad didžiausias iššūkis, su kuriuos šiuo metu susiduria žaliųjų technologijų ir inovacijų sektorius, – finansavimas.
„Būtina analizuoti žaliųjų technologijų sektorius, kad suprastume, kaip jie dirba. Pasaulyje žinomiems bankams, tokiems kaip „Goldman Sachs, sunku analizuoti šiuos sektorius ir suteikti paskolas, nes neaišku, kaip apskaičiuoti jų atsiperkamumą“, - sakė H. A. Lundas.
Anot jo, žaliųjų inovacijų srityje svarbiau gauti ne dotacijas, bet surasti partnerius, kurie liktų ilgam ir matytų perspektyvas ilgalaikiam bendradarbiavimui, o ne prisijungtų trumpam, duotų pinigų ir po kurio laiko pasitrauktų.
Ugdys visuomenės kūrybiškumą
Lietuva, anot Lietuvos Ūkio ministerijos Inovacijų ir technologijų skyriaus vedėjos Rimos Putkienės, iki 2010 metų niekada neturėjo valstybinės inovacijos strategijos, o tik atskiras programas.
2010 metų viduryje buvo patvirtinta Lietuvos inovacijų strategija. Jos pagrindinis tikslas – ugdyti kūrybingą visuomenę, sudaryti sąlygas plėtoti verslumą ir inovacijas. Tarp jų, ir inovacijas žaliųjų technologijų srityje, kuri, kaip sutarė bene visi seminare dalyvavę verslo ir valdžios atstovai, neabejotinai turės didelę reikšmę ateityje.
