Ši patraukli moteris – Gražina Gum, žalio maisto propaguotoja. Tik ištarus, kad norėčiau paskanauti to kokteilio, netrukus priešais kiek užmiegotas mano akis išdygo ryškiomis spalvomis ir geidulingą kvapą skleidžiantis rytinis (vienas mylimiausių, anot pašnekovės) kokteilis. „Čia tik juodieji serbentai, braškės ir keletas burokėlių lapų, - išberia lyg žirnius Gražina. – Labai paprasta, skanu ir greita!“
Moteris kalba taip, lyg tai būtų jos kasdieninė duona. Beje, taip ir yra. Žaliasis kokteilis – moters rytinis ritualas. Jau ketverius metus žalio, t.y gyvo, maisto kultūra besidominanti ir ją propaguojanti lietuvė netruko išsigydyti save (kamavo nuolatinis nuovargis ir itin žemas hemoglobino kiekis), savo artimuosius (sūnus kentėjo nuo ūmios odos alergijos) bei „užkrėsti“ šimtus draugų, pažįstamų stebuklinga gyva jėga tiesiog iš gamtos. Ji prisimena: „Atsirado tiek energijos, kad rodėsi galėčiau varžytis su pasaulio atletais olimpinėse žaidynėse. Jausmas tiesiog dieviškas, netrūko ne tik energijos, bet pozityvizmo, juoko, noro keistis ir siekti tikslų. O taip įvyksta todėl, – toliau porina Gražina, – kad žalio maisto (apdorotas ne aukštesnėje nei 42°C temperatūroje) virškinimui organizmas sunaudoja mažiau energijos, nes jame išsaugomos veikliosios maistinės medžiagos, nesunaikinami enzimai, vitaminai ir fermentai, kurie reikalingi, kad normaliai funkcionuotų mūsų virškinimo sistema, nenutrūkstamai vyktų medžiagų apykaita, daugintųsi ląstelės, dirbtų smegenys. Ši temperatūra dar ypatinga tuo, kad būtent valgant iki 42°C apdorotą maistą, organizme nėra sukuriami toksinai ar jų junginiai, kurie yra įvairių bakterijų ir ligų sukėlėjai.
Tada iš karto mano galvoje iškyla gyvas klausimas – nuo ko reiktų pradėti? Kokie produktai turėtų sudaryti kasdieninį gyvos mitybos racioną? Žaliavalgė ir toliau su manimi dalijasi žiniomis apie „Dievų maistą“, o tai yra vaisiai, daržovės, daiginti grūdai, želmenys, sėklos, riešutai (mirkyti arba, jei ekologiški, sausi), vanduo, taip pat meniu galėtų papildyti pasaulyje vadinamasis „supermaistas“ dėl jo stebuklingų galių sveikatai (pvz.: chia sėklos, ekologiška kakava, kokosas). Paminėtas maistas valgomas arba atskirai, arba kombinuojant į įvairius patiekalus – sriubas, užtepėles, antrus patiekalus, kokteilius, taip pat juos malant, džiovinant (vėlgi iki 42°C), fermentuojant, pvz., rauginant, spaudžiant sultis.
Valgydami gyvą maistą, gauname visa geriausia, ką sukūrė gamta
„Organizmas, gaudamas tokio natūralaus, gyvo maisto pats tampa gyvas – atsiranda daugiau laisvos energijos, kurią gali skirti organizmo atnaujinimui, apsivalymui. Dėl šios priežasties paprasčiausiai žmogus atjaunėja (išsivalo nuo toksinų), numeta nereikalingą svorį, atsikrato nuo įvairiausių kankinusių negalavimų, ligų“. Kaip prisimena pati Gražina, atsiradusia gyva energija norėjosi dalytis su kitais, kartu džiaugtis patirtimi apie vykstančius stebuklus gyvenime, tad šių metų birželį ji įkūrė barą Vilniuje, beje, visai netoli Rotušės, vos už kelių namų nuo jos, Rūdininkų gatvėje. Moteris, atidariusi šį barą, pastebi, kad vis daugiau ir daugiau žmonių domisi žaliu maistu: „Pas mus užsuka labai įvairūs žmonės, ir tie, kurie jau yra žaliavalgiai (įdomu vis nauji receptai, patiekalai, kurie nuolat atnaujinami bare) ir tie, kurie nėra žaliavalgiai, bet domisi sveika gyvensena – sveiku savo kūnu ir siela. Turime jau net ir pastovių klientų ratą, kurie nuolat lankosi bare, mums tai yra be galo smagu, kad galime nors taip prisidėti prie žmonių geresnės savijautos.“
Baras iš ties labai jaukus, jame kvepia mediena ir žaluma, kurios apstu ant palangių, kiekvieno staliuko. Smagu, kad bare dirbantys darbuotojai taip pat gyvena sveiko gyvenimo būdo filosofija, tad noriai pasakoja ir dalinasi patiekalų sudėtimis, savo patirtimis bei ramina tuos (dažniausiai merginas ir moteris) dėl nuomonės, kad desertai gali virsti papildomais gramais ant jų kūno. Anaiptol, žalieji saldumynai ne tik „neaugina“ svorio, bet dėl sveikų ingredientų suteikia energijos, gerina nuotaiką.
Ne vieno baro lankytojo akys tiesiog sustoja ties atviru baro šaldytuvu ir jos ženkliai „pad idėja“, išvydus viliojančius žalius saldėsius. O taip, mano akys taip pat išėjo iš „horizonto“, kai Gražina netrukus pasiūlė pasivaišinti jos tik ką pagamintu žaliuoju „tiramisu“ – šokoladinis riešutų tortas, kurio drėgnas biskvitas sukurtas iš mirkytų baltųjų grikių – sveikiausių pasaulyje. „Be konkurencijos, nurungia visus kitus saldėsius bare“, – sako moteris. Tisą kalbant, nesu ragavusi kažko panašaus – dangiškas skonis, kvapas, taip ir norisi, kad nesibaigtų jis nei lėkštėje, nei burnoje.
Kol Gražiną Gum kalbino atėję pirmieji rytiniai klientai, aš tuščiai laiko taip pat neleidau. Pasižvalgiau po barą, ant kurio radau ir patiekalų „išsinešimui“ – sausainukų, duonelių, net riešutų sūrio. Taip pat turėjau progos apžiūrėti ir stalo įrankius, naudojamus šioje vietoje, pasirodo jie iš bambuko, kuris visiškai suyra gamtoje. Širdyje pabudo atsakingumo jausmas, vartojant tokį maistą tokioje aplinkoje. Beje, dar vienu akies krašteliu spėjau peržvelgti ir knygelių apie žalią maistą bibliotekėlę, įsikūrusią šalia lango į gatvę. Ten suradau ir žinomos pasaulyje žaliavalgės Viktorijos Butenko knygą „ Apie žaliuosius kokteilius bei žalią mitybą“, vėliau storą (visas traktatas) Viktoro Kulvinsko „Kaip išlikti XXI amžiuje“ bei P.Sebastjanovič „Nauja knyga apie žaliavalgystę arba kodėl karvės-plėšrūnės“. Įdomios mintys ir patirtys jose sudėtos ir, kaip vėliau pašnekovė priduria, yra puikus šaltinis visiems pradedantiems žaliai maitintis.
O pati Gražina rekomenduoja pradėti, geriant žaliuosius kokteilius. Jo receptas labai paprastas - įpilti vandens, sumalti kokteilinėje įvairius vaisius, uogas bei žalėsius. Tam tinka laukinės žolės: dilgėlės, garšvos, kuriose gausu tai kas reikalinga energijai įkrauti. Rekomenduojama kokteilio sudėtis: 60% prinokusių vaisių ir 40% žalumynų. Pasak pašnekovės, „žaliasis kokteilis“ – itin maistingas gėrimas, turtingas chlorofilo, daug skaidulų ir lengvai virškinamas“.
Štai pradžiai Gražina siūlo pabandyti nesudėtingą, bet turtingą garšvų ir kiaulpienių kokteilį:
Jums reikės banano, obuolio, vynuogių garšvų ir/arba kiaulpienių lapų. Iš pradžių į plaktuvą sudedame žalumą, o ant viršaus vaisius, įpilame vandens iki norimos kokteilio konsistencijos.
O štai pasidomėjus šio žaliojo kokteilio sudėtinėmis dalimis, galime net nustebti, koks jis maistingas ir naudingas: garšva – puikus vitaminų šaltinis, tikra jų bomba - jos lapuose yra vitaminų A ir C, kalcio, kalio, geležies, baltymų, eterinių aliejų. Išoriškai garšvos lapų nuoviro kompresais gydomi nudegimai, vabzdžių įgėlimai, sunkiai gyjančios žaizdos, malšinamas sąnarių skausmas. Garšva – yra dažna parkų ir daržų „piktžolė“. Auga unksminguose vietose. Nuo senų laikų garšva buvo vienas iš pagrindinių maistinių augalų mūsų klimato kraštuose.
Na, o paprastoji kiaulpienę rusų liaudies medicinoje vadinama gyvybės eliksyru. Jos lapuose daug angliavandenių, geležies, fosforo, kalcio, magnio, karotino, vitaminų B2, C, E. Žieduose- gausu lecitino. Kiaulpienės gerina medžiagų apykaitą, valo organizmą, ypač atgaivina civilizacijos nuodų pakenktos kepenys bei kasą. Jos visos dalys yra valgomos.. Valgomi ir žiedai- dedami į salotas, tyrės, sriubas, patiekalų dekoravimui.
Kad lapai nebūtų kartūs, patariama prieš vartojat jos nuplauti ir pusvalandį palaikyti sūdytame šaltame vandenyje. Jos galima netgi rauginti kaip kopūstus.
Vasara – puikiausias metas atgaivinti kūną, kraują
Laikas tiesiog tirpsta “RAW42" bare, net nepastebėjau, kad atėjo ir pietų metas. Bare –pats įkarštis - darbuotojai it virtuozai sukasi prie baro, gamindami žaliuosius kokteilius, grąžindami „dangiškų“ saldėsių lėkšteles, bendraudami su nuolat besikeičiančiais klientais. Gražiną tuo metu taip pat pagrobia virtuvė, padeda gaminti baro virėjams šiandienos pietus - šviežių burokėlių (marinuotų citrina ir himalajų druska) agurkų, krapų, svogūnų laiškų šaltibarščiai, pagardinti saulėgrąžų grietine kuri ruošiama, sumalant saulėgrąžas su žiupsneliu druskos bei šlakeliu citrinos. Antram patiekalui – pica ir didelis dubuo įvairių daržo gėrybių su saldžiarūgščių medaus - šviežių bazilikų užpilu.
Ar sunku būti žaliavalgiu šiandien?
„Jei būtų sunku – jų ir nebūtų, – sako Gražina Gum. Būtinai reikia domėtis apie save, kas tinka, kas yra reikalinga kūnui ir gerai savijautai – gerai sveikatai. Daug gerų produktų yra Lietuvoje. Kai ką reikia atsisiųsti iš kitų šalių, bet šiais laikais tai ne problema – internetas visagalis, pasaulis greitai pasiekiamas.“
Pašnekovė rekomenduoja kuo daugiau domėtis receptais, kurie ruošiami pagal žalios mitybos pricipus. Tada viskas daug aiškiau ir paprasta. Greitai ir sočiai paruošiama.
Gintаrė Jonaitytė
