Ji ir vėl žada būti sausakimša. Ji ir vėl žada būti tokia triukšminga, kaip antradienį, kai „Žalgiris“ 80:60 sutrypė atvykėlius iš Pirėjo ir išsiveržė ketvirtfinalio serijoje iki trijų pergalių 2-1.
Tokių aukštumų „Žalgiris“ nebuvo pasiekęs nuo pat 1999 metų, kai triumfavo Eurolygoje. Tada visa Europoa bijojo žaliai-baltų. Bijojo ir 2003-2004 metais, kai Arvydas Sabonis sužaidė paskutinį sezoną ir vos neatvedė kauniečių į finalo ketvertą. Dabar vos per kelis metus Šarūnas Jasikevičius šią legendą privertė atgimti.
Tv3.lt kviečia pažvelgti į pagrindinius faktorius, leidusius „Žalgiriui“ laimėti antradienio mūšį Kaune.
Sugrįžęs kapitonas
Paulius Jankūnas per pirmas dvejas serijos rungtynes buvo neatpažįstamas. „Žalgirio“ kapitonas Pirėjuje per 55 minutes žaidimo buvo surinkęs vos 4 taškus, nemetęs nė vieno baudos metimo ir iš žaidimo apskritai atlikęs vos 7 metimus.
Antradienį išvydome visiškai kitokį P.Jankūną. Puolėjas sprogo trečiajame kėlinyje, kai „Olympiakos“ grėsmingai priartėjo iki 46:53.
Tada jis vienas pats pelnė devynis taškus iš eilės per dviejų minučių atkarpą ir padėjo „Žalgiriui“ vėl atitrūkti 62:47.
Rungtynes P.Jankūnas baigė su 13 taškų (5/5 dvit., 3/4 baud.) ir 6 atkovotais kamuoliais per 18 minučių. Ketvirtajame kėlinyje Šaras net neleido kapitono į aikštę.
Pats Paulius po rungtynių savo žaidimo nesureikšmino.
„Niekada nesureikšminu savo pasirodymų. Aišku, nesmagu lakstyti be metimo, bet jei to reikalauja situacija, tai neturiu problemų. Rūpi tik pergalė, o ne statistika. Man jau ne septyniolika metų, kad rūpėtų ji“, – žurnalistams sakė jis.
Lemiamą 33-ejų kapitono vaidmenį išskyrė „Olympiacos“ treneris Ioannis Sfairopoulos.
„Buvo labai svarbus trečias kėlinys, kai grįžome į rungtynes, bet Jankūnas pelnė daug taškų ir tai buvo esminis lūžis“, – teigė graikas.
Tuo tarpu Šaras nusilenkė P.Jankūnui už jo „kapitoniškumą“.
„Nenustoju didžiuotis Pauliumi. Jis turėjo daug laisvų metimų, bet praleido juos vardan geresnio metimo. Tai kapitoniškos savybės. Jis galėjo mesti, būtų geras metimas, bet draugas gal turėjo geresnį metimą. Jis nepanikavo, kad nepelnė taškų Pirėjuje“, – veteraną gyrė Šaras.
Būtent tokio kapitono labai trūko „Žalgiriui“ antrose serijos rungtynėse, kai reikėjo perlaužti mačo eigą į savo pusę. Belieka tikėtis, kad super Paulius vėl spindės ketvirtadienį.
Kamuolio judėjimas
Kauno „Žalgiris“ rungtynių pradžioje dažniau bandė viską spręsti pavieniais veiksmais. Kevinas Pangosas paleido kelis skubotus tritaškius, nekantrus buvo ir Artūras Milaknis. Tvarką aikštėje įvedė Vasilje Micičius ir Beno Udrihas, sustygavę kauniečių puolimą ir atskleidę jo grožį.
Kamuolio judėjimas buvo iš tiesų pasakiškas, kaip ir žalgireičių kantrybė puolime. Jie atlikdavo tiek perdavimų, kad visiškai išbalansuodavo geriausią Eurolygos gynybą demonstruojančią Pirėjo komandą.
Būtent tą Šaras po rungtynių išskyrė kaip vieną esminių pergalės priežasčių.
„Kai tik derinį baigdavome pirmuoju variantu, iš karto turėjome problemų. Jeigu tęsdavome ataką ir turėdavome antrą ar trečią variantą, tuomet žaidėme žymiai gražiau. Toks krepšinis mums buvo žymiai geresnis“, – sakė treneris.
Tą atspindi ir skaičiai – kauniečiai atliko net 23 rezultatyvius perdavimus, kai varžovai vos 12.
Fizinė parengtis
„Olympiakos“ tikrai turi rimtų bėdų dėl fizinio pasirengimo kovoje prieš „Žalgirį“. Taip, jie turi daug sveikatos problemų, nemažai žaidėjų žaidžia ne pilna jėga ir traumuoti, prieš rungtynes susileidę nuskausminamųjų.
Bet fantastinio „Žalgirio“ fizinio pasirengimo tai nenubraukia. Atrodo, kad kauniečiai varžovus perlaužia tada, kai šie jau būna visiškai išsikvėpę. Tuo tarpu „Žalgirio“ žaidėjai net mačo pabaigoje vis dar turi tiek energijos, kiek jos turėjo prasidedant rungtynėms.
Brandonas Daviesas tiesiog talžo varžovus baudos aikštelėje, Aaronas White’as šoka aukščiau, o gynėjai bėga greičiau.
Tai primena filmų superherojus, kurie paskutinėmis akimirkomis atranda papildomų jėgų ir savo kovotojų dvasia bei narsa palaužia „blogiukus“.
Būtent fizinio pasiruošimo aspektas tampa esminiu šioje serijoje, o ne graikų milžiniška patirtis, apie kurią buvo kalbėta prieš ketvirtfinalio pradžią.
Energija ir noras
Daugiau nei 14 tūkst. sirgalių „Žalgirio“ areną nudažė žaliai ir užkūrė tikrą pirtį „Olympiakos“ komandai. Nors gal tiksliau būtų sakyti, kad užaugino sparnus „Žalgiriui“.
Graikai yra įpratę prie daug beprotiškesnės atmosferos savo šalyje, kai santykius aiškinasi su Atėnų „Panathinaikos“. Tad jų tikrai niekas nenustebins.
Fantastinė atmosfera „Žalgirio“ arenoje visų pirma pakėlė pačius žalgiriečius laipteliu aukščiau. Tą pripažino visi vakaro dalyviai.
„Žalgiris“ buvo komanda, kuri žaidė kiečiau ir agresyviau šį kartą“, – pripažino „Olympiakos“ treneris.
„Žaidėjai ištraukė šią pergalę savo drąsa ir kovotojų dvasia. Noriu pasveikinti vyrus už tokį atsidavimą. Noriu padėkoti sirgaliams už puikiai sukurtą atmosferą. Vyrai jautė jų palaikymą ir tai buvo postūmis į priekį“, – sirgaliams dėkojo Šaras.
„Susikaupimo daugiau buvo, nes žinojome, kad žaisime prie savų sirgalių. Jie begalo padėjo, jie davė visą energiją ir užsivedimą. Kas ėjo į aikštę, atidavė visus šimtą procentų“, – džiaugėsi ir P.Jankūnas.
Įprasta, kai visa arena užtraukia „Žalia balta“, „Visi Kauno „Žalgirio“ fanai“ ar „Lietuva, Lietuva“ skanduotes. Bet išgirsti, kaip visa arena jungiasi ir prie skanduočių, kurias dažniausiai skanduoja tik ištikimiausias būrelis „ultrų“, „Žalgirio“ arenoje tenka labai retai.
Būtent taip buvo antradienį, nieko kito tikėtis neverta ir ketvirtadienį. Magiškas „Žalgirio“ sezonas užkrėtė visus sirgalius, paliekančius balsą ir širdį arenoje.
Šaro legenda auga
Arvydas Sabonis yra geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas. Šarūnas Marčiulionis buvo pasaulinio perversmo dalis, padėjusi atverti europiečiams duris į NBA. Sąrašą galima tęsti, bet Šarūnas Jasikevičius palaipsniui tampa didžiausia Lietuvos krepšinio legenda.
Jis buvo nuostabus žaidėjas, vienas geriausių visų laikų Lietuvos ir Europos krepšininkų. Ir galbūt geriausias įžaidėjas, kurį kada matė mūsų šalis ir Senasis žemynas.
Šarui prireikė vos poros metų, kad apie jį būtų kalbama kaip apie vieną geriausių trenerių Europoje.
Tai, ką dabar jis daro su „Žalgiriu“, yra sunkiai suvokiama protu ir verta didžiausios pagarbos.
Visi nors trumpai padirbėję su juo tvirtina – iš jo išmoko daugiausiai, jis krepšinį supranta taip, kaip niekas kitas.
Tą sako treneriai, žaidėjai, kolegos. Visi. Žavėtis verčia ne tik Šaro dėmesys detalėms, priimami sprendimai ir pasiruošimas rungtynėms, bet ir psichologinis aspektas.
Jis jau dabar galėtų parašyti vieną tų saviugdos knygų, kurios skatina pakeitus mąstymą atskleisti savo tikrąsias galimybes.
Būtent tą šiais metais daro „Žalgiris“. Viskas yra žaidėjų galvoje, sugebančių savo talento trūkumą kompensuoti begaliniu noru, ryžtu, atsidavimu ir tikėjimu tuo, ką daro.
Jeigu Šaras ir toliau dės tokius milžiniškus žingsnius trenerio karjeroje, greitai kabėsime apie jį kaip apie didžiausią šalies krepšinio legendą. Į šią sąvoką telpa daugiau nei tik geriausias krepšininkas ar geriausias treneris.
