Kauniečiams vėliau pavyko į savo gretas susigrąžinti prancūzą Leo Westermanną, kuris iš visų aukščiau išvardintų savybių pasižymėjo nebent geru metimu ir kritusia kaina rinkoje, tačiau galiausiai tapo kertiniu ekipos įžaidėju.
„Žalgirio“ strategas ir visa klubo vadovybė viltingai tikėjosi, kad jau prasidėjus sezonui ekipą papildęs Derickas Waltonas taps tuo „mažu ir aštriu“, tačiau šioms svajonėms išsipildyti lemta nebuvo.
Š. Jasikevičiaus sistemose pasimetęs 185 cm ūgio įžaidėjas iš JAV taip ir neatskleidė savo viso potencialo bei vasario mėnesį paliko Lietuvą.
Galiausiai žalgiriečiai įžaidėjo pozicijoje išbandė prieš tai atakuojančiu gynėju žaidusį Thomasą Walkupą ir liko nenusivylę.
Puikia gynyba pasižymintis amerikietis tapo pakankamai patikimu atakų organizatoriumi būtent tada, kai pagrindinius „Žalgirio“ įžaidėjus kamavo sveikatos problemos.
Beveik nėra abejonių, kad Th. Walkupas Lietuvoje žais ir kitą sezoną, tuo metu kito amerikiečio Nate‘o Wolterso keliai krypsta Tel Avivo „Maccabi“ link.
Labai anksti naujo sezono kontūrus pradėjęs dėlioti „Žalgirio“ klubas jau rado kuo pakeisti į Izraelį išvyksiantį įžaidėją – po dviejų metų pertraukos Kaune ir vėl žais gerbėjų numylėtiniu seniai tapęs Lukas Lekavičius.
Su 25-erių metų 181 cm ūgio lietuviu pasirašyta sutartis pagal formulę 1+1.
„Sprendimas sugrįžti į „Žalgirį“ nebuvo sudėtingas. Norėjosi daugiau žaidybinio laiko, o ir „Žalgiris“ pastaraisiais metais atrodo itin pasitempęs ir priaugęs Eurolygos elito lygį, todėl iššūkių tikrai nebus mažiau nei Atėnuose.
Nors svetur teko tenkintis legionieriaus vaidmeniu bei daugiau nuo suolo stebėti įspūdingą Nicko Calatheso žaidimą, jaučiuosi pasisėmęs be proto daug įvairiausios patirties, kurią stengsiuosi išnaudoti Kaune. Grįžti į „Žalgirio“ areną labai malonu, pasiilgau tos atmosferos, kuri vyrauja ne tik aikštėje, bet ir rūbinėje. Nekantriai laukiu naujojo sezono“, – sugrįžimą komentavo „Žalgirio“ įžaidėjas.
Dveji metai praleisti Atėnų „Panathinaikos“ klube Lukui statistiškai gal ir nebuvo sėkmingai, tačiau jis dukart tapo Graikijos čempionu ir abu sezonus pajuto Eurolygos atkrintamųjų varžybų skonį.
Visgi, N. Calatehso šešėlyje atsidūręs Lietuvos rinktinės įžaidėjas pasiilgo krepšinio rungtynių skonio, kurio antroje šio sezono pusėje buvo labai mažai.
Ir nors galima tikėtis, kad L. Lekavičius į Kauną sugrįžta dar geresnis nei buvo prieš porą metų, jis neturėtų būti pagrindiniu „Žalgirio“ įžaidėju, jeigu kauniečiai galvoja rimtai pasiautėti Eurolygoje.
Kad ir koks geras puolime būtų „Žaibas Makvynas“, kitoje aikštelės pusėje jis turi milžiniškų bėdų, kurios daugiausiai susijusios dėl jo žemo ūgio.
Vieša paslaptis, kad daugelis Eurolygos klubų sumaniai naudojasi lietuvio problemomis gynyboje ir dažnai agresyviai atakuoja mūsiškį, kai šis leidžia laiką ant parketo.
Nesupraskite klaidingai – L. Lekavičiaus darbas kojomis gynyboje yra puikus, tačiau žemas ūgis ir trumpos rankos akivaizdžiai nepadeda dengiantis nuo geriausių Eurolygos įžaidėjų antpuolių.
Vadinasi, „Žalgiris“ visada rizikuotų rungtynes pradėdamas su Luku starto penkete, tokiais atvejais reikėtų gerokai suderinti komandinius veiksmus gynyboje, nes daugelyje situacijų lietuviui apsiginti „1 prieš 1“ yra labai sunki užduotis.
Būtent prasta gynyba ir, žinoma, N. Calatheso fantastiškas krepšinis smarkiai apkarpė mūsiškio minutes ant parketo.
Šiame Eurolygos sezone jis vidutiniškai aikštelėje praleisdavo beveik 11 minučių, per kurias pelnydavo 4 taškus (40,5% trit.), atlikdavo 1,3 rezultatyvaus perdavimo, bei surinkdavo 3,9 naudingumo balo.
„Žalgiris“ jau spėjo pratęsti sutartį su perspektyviu įžaidėju Roku Jokubaičiu, tačiau neskuba to paties daryti su L. Westermannu.
Gali būti, kad Luko įsigijimas galutinai uždarė prancūzui „Žalgirio“ duris, nebent kauniečiams žaidėjų turguje nepavyktų rasti didesnio kąsnio.
Žinant, kad įžaidėjo pareigas galima patikėti ir jau anksčiau minėtam Th. Walkupui, kauniečių gretose vietos beliko tik vienam atakų organizatoriui, nebent būtų nuspręsta R. Jokubaitį skolinti kitam klubui.
Būtų gerai, kad galimas naujokas savo gebėjimais ir talentu pranoktų L. Lekavičių, kuris idealiai tinka užimti atsarginio įžaidėjo rolę Eurolygoje.
Tačiau svajoti yra viena, o realybė tokia, kad „Žalgiris“, kaip ir įprasta, kitą sezoną turės vieną mažiausių biudžetų Eurolygoje, todėl negali sau leisti rinktis pirmas iš visų geriausių variantų.
