Naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje kovo 16-ją surengtoje spaudos konferencijoje Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatoriai Rolandas Paulauskas, Kostas Smoriginas, Vitas Tomkus, filosofas Arvydas Juozaitis svarstė tautiškumo ir patriotiškumo likimą Lietuvoje.
Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo dalyviai neatstovauja jokių partijų interesams, į judėjimą jie įsitraukė kaip piliečiai, kaip patriotai, kuriems rūpi, kokia Lietuva yra šiandien, kokia bus rytoj, kaip joje gyvens jų vaikai ir anūkai.
Filosofas Arvydas Juozaitis pabrėžė, kad lietuvių tauta palengva žingsniuoja į „amžinybės kalnelį“, o emigracijos mastus prilygino tautos naikinimui. „Išėjo gimdantys žmonės. Pernai mūsų šalyje užfiksuotas gimstamumo augimas, gimė beveik 37 tūkst. vaikų, užpernai - 33,5 tūkst. Galime būti tikri, kad toks skaičius žmonių išvažiuoja. Latvijoje, kur šiuo metu gyvenu, per nepriklausomybės laikotarpį gyventojų sumažėjo penktadaliu“, - tendencijas dėstė A. Juozaitis.
Filosofas pažymėjo, kad tokios tendencijos būdingos visai Europai. „Visi tą matome, jaučiame. Mes jau vaikus užauginome, bet anūkų aš jau nebematau. Tai bendras maras, kai nebegimdoma, nes jaučiama, kad perspektyvos nėra. Tokia mada: „turėsiu vaiką šalia viso turto“. Čia yra mirštančiųjų psichologija“, - kalbėjo A. Juozaitis.
Pasak Kovo 11-osios akto signataro Rolando Paulausko, Lietuva, kaip ir daugelis Europos valstybių, atsidūrė tam tikroje pasirinkimo kryžkelėje. „Europos politinė erdvė dalijasi į du pagrindinius vektorius - liberalųjį ir tautininkišką. Tautos arba atskiri žmonės kelia klausimą, kas yra svarbiau „aš ar mes?“. Jei akcentas dedamas ant žodžio „mes“, iškyla ir daugybė kitų klausimų: ar „mes“ kaip visuma turime kitokias teises negu „aš“? Jeigu tauta turi teises, tai tauta turi teisę ir į teritoriją, ir į bankus, ir į savo valiutą, turtą. Kyla klausimas, ar tam „mes“ turi kas nors priklausyti? Jei turi, tada visai kitaip atrodo strateginių objektų privatizavimas ir panašiai“, - kalbėjo R. Paulauskas.
Eitynes kovo 11-ją rengusio Lietuvių tautinio centro (LTC) pirmininkas Marius Kundrotas apgailestavo, kad Lietuvoje tautiniams patriotiniams idealams atstovaujančią skustagalvių subkultūrą mėginama susieti su fašizmu ir priklijuoti jai neigiamą etiketę. „Kaip ir bet kuriame judėjime, šiame taip pat yra visokių žmonių, bet per Nepriklausomybės atkūrimo dienos įvykius šis judėjimas parodė savo solidarumą ir solidumą", - sakė M. Kundrotas.
Leidėjas, dienraščio "Respublika" vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus, be kita ko, teigė esąs už nacionalinę savimonę. Jo teigimu, galima apsiginti tik nuo tų blogybių, kurios yra aiškiai įvardintos.
Leidėjas pabrėžė netoleruojąs reiškiniu tampančiu fakto, kai finansiniai arba kriminaliniai nusikaltimai yra dangstomi šventais tautoms, tarkim, Dovydo žvaigždės, simboliais. V. Tomkus dėl savo kritiškų straipsnių apie žydų tautybės nusikaltėlius teigė esąs nepagrįstai vadinamas antisemitu, nors tautybė jam nėra tas argumentas, pagal kurį renkasi, su kuo bendrauti ir bičiuliautis.
