• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Netikėtas Marijono Giedrio skambutis į redakciją. Žinomas režisierius (“Vyrų vasara", “Herkus Mantas", “Perskeltas dangus", kt.) be apylankų pareiškė: “Atvažiuokite, papasakosiu, kaip buvo išvogti “Žalgirio" pinigai". Turėjo galvoje Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms skirtą istorinį filmą “Žalgiris - geležies diena". Visuomenei jau seniai buvo aišku: kelerius metus pūstas patriotinis burbulas subliūško, paskleisdamas negerą kvapą, primenantį tą, kuris liko po VEKS ir Lietuvos tūkstantmečio...

REKLAMA
REKLAMA

M.Giedrys, sužlugdyto filmo konsultantas, savo namuose laukė ne vienas - su scenarijaus autoriumi rašytoju Juozu Marcinkevičiumi.

REKLAMA

- Taigi jau kelintą kartą, prisidengdami kultūra, užlipome ant to paties grėblio. Nuo ko viskas prasidėjo?

M.GIEDRYS: Dar 2006 m. Kultūros ministerija paskelbė istorinio filmo projektų konkursą. Jame dalyvavo 10 režisierių: Jonas Vaitkus, Algimantas Puipa, Šarūnas Bartas, Raimundas Banionis, kiti. Atrinkti du projektai - Barto “Margiris" pagal Mariaus Ivaškevičiaus scenarijų ir Banionio “Broliai, įveikę Europą".

REKLAMA
REKLAMA

J.MARCINKEVIČIUS: Monopjesę tokiu pavadinimu kadaise buvau įteikęs Donatui Banioniui, tikėdamasis, kad jį sudomins Jogailos vaidmuo. Jis, karalius, sėdi mūšio lauke ir apmąsto dramatiškus įvykius.

- Kodėl galiausiai apsistota prie Banionio ir jūsų projekto?

J.MARCINKEVIČIUS: Laimėjo Žalgirio tematika. Nenumaldomai artėjo 600-osios mūšio metinės.

- Mariau, ką apie scenarijų pasakysite jūs, pakviestas būsimo filmo konsultantu?

M.GIEDRYS: Tematika buvo labai svarbi. Vytauto ir Jogailos santykiai, Lietuvos krikštas, Žalgirio pergalė. Ilgai negalėjau išsireikalauti scenarijaus. O kai galų gale gavau, pamačiau, ko nesitikėjęs. Pagrindinis herojus - nebe Jogaila, o vokiečių riteris Markvardas, kuris pasakoja tai, ką patyręs. Beje, šiek tiek pažinojęs Vytautą. Buvo ten ir “muilo linija" - meilės istorija tarp Markvardo ir Vytauto žmonos tarnaitės...

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

J.MARCINKEVIČIUS: Negalėjau patikėti savo akimis. Rašau Banioniui (su juo gali susisiekti tik elektroniniu paštu, nes vis kažkur išvykęs): Raimundai, jei nenori su manimi dirbti, nedirbk, bet muilo operos mano pavarde nebus. Beje, ant scenarijaus jau ne tik mano pavardė, atsiradusios dar dvi - paties Banionio ir kažkokio Daškaus, kurio akyse nesu matęs. Šiurkščiausias autorinių teisių pažeidimas. Toliau - dar gražiau. Tų “bendraautorių" atsiranda visa puokštė. Be Daškaus sūnaus - Daškus tėvas, kažkokia Gancevskaitė...

Kreipiuosi į Kultūros ministerijos Autorinių teisių skyrių. Šis paprašo Banionio ir jo prodiuserio Arūno Stoškaus bendraautorystės sutarčių. Aišku, jie neturi, pasiima nedarbingumo pažymėjimus, vilkindami laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų