„Sulaukėme atsakymo, kad neskirs, nes artėja kriziniai metai ir nėra pinigų tokiem renginiams. Mes tai priimame kaip faktą. Eurolygai mes pateikėme planą su savivaldybės parama ir viską esame pasiruošę daryti.
Tikėjomės, kad vyriausybė prisidės ir Eurolyga to labai tikėjosi. Krepšinio terminais kalbant, dabar perduodame kamuolį jiems ir laukiame, ką jie atsakys. Nėra tie šansai dideli, tas pateiktas planas yra labai mažas palyginus su kitais Eurolygos finalo ketvertais“, – LRT žurnalistei Dovilei Šeduikytei sakė „Žalgirio“ klubo direktorius Paulius Motiejūnas.
Jis dar kiek anksčiau yra sakęs, kad tokio renginio organizavimas Kaune ne klubui atneštų naudos, o visai šaliai.
„Pateikę šią paraišką mes, kaip klubas, jokios naudos negauname. Tai yra tiesiog mūsų noras atvežti į Lietuvą didžiausią klubinį Europos krepšinio renginį.
Sirgaliai atvyktų ne tik į Kauną, nes mes neturime tiek viešbučių. Apgyvendinti sirgalius galėtų ir visas Kauno rajonas, ir Vilnius, kurio viešbučiai taip pat būtų užimti. Žinome, kad finalinis ketvertas visada trunka tris dienas. Tai reiškia, kad svečiai Lietuvoje praleistų bent keturias dienas“, – prieš keletą savaičų sakė jis.
Pasak jo, dalį reikiamos sumos sutiko padengti Kauno miesto savivaldybė, bet reikia ir Vyriausybės pagalbos, nes be jos šansai surengti Eurolygos finalinį ketvertą yra minimalūs.
„Visi norėtume, kad Kauno „Žalgiris“ čia žaistų, tačiau tai yra profesionalus klubinis sportas. Jis mūsų valstybėje yra daugiau remiamas per savivaldybes. Tikrai nesakome, kad ateityje tokie renginiai negalėtų būti remiami, bet šiuo metu yra daugybė krizių“, – apie sprendimą neskirti prašomos sumos sakė Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.
Visa Eurolygos finalinio ketverto sąmata galėtų siekti daugmaž 5 mln. eurų.
