„Būna, siuvu ir jau krizenu iš savo sumanymo“, – sako nuotaikingų žaisliukų siuvėja Lina Baltrušaitytė. Autorės nuotrauka Lina Baltrušaitytė išdėlioja ant redakcijos stalo savo siūtus pliušinius žaisliukus ir išgirdusi klausimą, ar rankdarbiai nėra „išėję iš mados“, šypteli: „Jau seniai grįžę“. Jei dabar būtume jos namuose, mus suptų įvairūs rankdarbiams skirti įrankiai: adatos, žirklės, siūlai, vilna, daržovių pjaustymui skirti peiliukai... Baltrušaičių kaime J.Baltrušaičio gatvėje gyvenanti menininkė L.Baltrušaitytė į svečius pas drauges keliauja tik nešina savo kurtomis dovanomis ar pačios gamintomis vaišėmis.
Kaip jie tampa „įmeškinti“
Kas mėgsta naršyti po socialinį tinklalapį „Facebook“, turėjo pastebėti ne vieną Linos pagamintą rankdarbį ar gaminį jos profilyje „Lina B-ė“ arba paskyroje „Linces Crafts“ (angl. crafts – amatai). Vasarą, kai buvo pigesni vaisiai ir daržovės, Linos rankomis iš arbūzų ir melionų gimdavo orchidėjų puokštės, krepšeliai su rožėmis... Dabar, kai atvėso, menininkė kibo į adatas – siuva pliušinius žaisliukus.
– Būna, siuvu ir jau krizenu iš savo sumanymo, – paklausta, ar Lina į savo kūrinius sudeda tik geras emocijas, atsako ji.
Nuo stalo į mane žvilgsniais smeigia pora zuikių, katinas ir baltutis meškiukas juoda kieta nosyte iš vilnos.
– Dar neįmeškintas, – sako menininkė ir paaiškina šią sąvoką išmokusi iš draugės menininkės, taip pat siuvančios pliušinius žaisliukus. – Būna neįzuikintų, neįkatintų... Draugė žaislus reklamuoja savo internetinėje paskyroje, parduoda, ir kai kas nors kurį pliušinį žaislą įsigyja, tada jis jau oficialiai tampa „įmeškintas“. Čia panašiai kaip įvaikintas, – juokiasi menininkė ir priduria, kad nesistebėčiau, nes esą jie, menininkai, visuomet savotiškai suvaikėję.
Natūralu, kad kiekvienam savo rankdarbiui jų meistrės jaučia švelnumą – vieną mielą nosytę iš vilnos tenka velti apie porą valandų.
Apie tuziną draugų – menininkai
– Priklauso nuo nosies dydžio, – paklausta, kiek trunka nosies vėlimas iš vilnos, susimąsto Lina.
Abi pažvelgiam į žaisliukus. Kur tau... Katino nosis gerokai didesnė už meškino... Vadinasi, ir menininkės darbo laiko sąnaudos gerokai didesnės. Tačiau tai gali įvertinti ir suprasti tik kitas menininkas.
Lina „Facebook“ tinklalapyje turi apie 1300 draugų, dauguma jų – menininkai iš viso pasaulio: medžio drožėjai, meninės kalvystės meistrai, Tedžių (angl. Teddy bear – pliušinis meškiukas) siuvėjai. „Facebook“ tinklalapyje menininkai dalijasi savo kūrinių nuotraukomis, vertina vienas kito darbus, negaili patarimų.
– Jiems labai įdomi vilnos vėlimo technika, – į klausimą, kas domina užsienio menininkus, atsako Lina. – Klausia, pavyzdžiui, ar jie buvo nudažyti baigus darbą, ar pagaminti iš dažytos vilnos.
Devyni amatai...
Menininkei gerai sekasi ne tik rankdarbiai, ji moka ir tapyti. Neseniai našlaitėmis puošė šilkinį šalikėlį. Dažai nenuplaunami. Kaip nutapysi – tokiu raštu puoštą aksesuarą ir nešiosi. Dovanojamus šalikėlius labai vertina Linos draugės. Klausiu, gal galėtų iš savo hobio uždirbti, gal reikėtų susikurti prekinį ženklą, kaip dabar populiaru tarp meninę ar verslo gyslelę turinčių „Facebook“ vartotojų, ir internetu populiarinti savo darbus.
– Kad mano devyni amatai, o dešimtas – badas, kaip sakoma. Mano kūryba – labai įvairi. Nemėgstu apsistoti ties vienu gaminiu. Nekenčiu, kai kokia pažįstama prašo – „pagamink man tokį, kaip tai draugei“. Aš vis tiek ką nors pridedu naujo. Tarkim, kokį papildomą burbuliuką ant iš vilnos veltos segės, – dėsto menininkė. – Nebūtų įmanoma išgyventi iš rankdarbių gamybos, net jei plušėtum nuo ryto iki vakaro. Nebent gamintum kokiai užsienio rinkai. Lietuvoje perspektyvų nėra, menininkų daug, lietuviai nagingi ir juos nustebinti kuo nors sudėtinga.
