Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.
Analogiškos situacijos
Prieš kelias dienas, pirmadienį, žiniasklaidoje taip pat pasirodė informacija, kad Lazdijuose žaisdamas krepšinį staiga sukniubo vyras (gim. 1970 m.) ir mirė.
Be to, anksčiau naujienų portalas tv3.lt yra rašęs apie tai, kaip vilniečiui Mantvydui per krepšinio varžybas staiga sustojo širdis.
Tąkart vyrą išgelbėti pavyko, tačiau kartu su juo buvę bičiuliai pasakojo esą jaunas vyras pasiskundė kojos skausmu ir sukniubo.
Pats vyras teigė, kad neturėjo jokių sveikatos problemų, nerūkė, sportavo, anksčiau buvo kariškiu ir nubėgdavo ne po vieną dešimtį kilometrų.
Vos įvykus nelaimei prie Mantvydo pribėgo jaunas vaikinas, kuris buvo policininku, ir jauna mergina, tuo metu buvusi medicinos studentė.
Jie pradėjo gaivinti suklupusį Mantvydą rankomis ir tik paskui kažkas iš buvusiųjų patalpoje prisiminė, kad mokykloje, kurioje vyko varžybos, yra defibriliatorius.
Tęsiant Mantvydo gaivinimą, laiku pajungtas defibriliatorius ir vyro širdis buvo gelbėjama juo, kol atvyko greitoji pagalba.
Dabar, jau praėjus keliems metams po nelaimės, Mantvydas yra visiškai grįžęs į gyvenimą, tiesa, įvykio detalių neprisimena iki šiol.
Širdies ir kraujagyslių ligos
Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 42 884 žmonės – tai 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos pabaigos.
Nors mirtingumas sumažėjo, pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje išlieka kraujotakos sistemos ligos. Pernai jos sudarė daugiau nei pusę – 52,5 proc. – visų mirties atvejų.
Antroje vietoje yra piktybiniai navikai, sudarę 18,4 proc. visų mirčių, trečioje vietoje – COVID-19 liga (6,1 proc. visų mirčių).
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė įsitikinusi, kad pagrindinę lietuvių mirties priežastį galima pakeisti, jeigu veiksmų imsis sveikatos politikai ir visuomenė.
Kaip anksčiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Santaros klinikų kardiologė profesorė Žaneta Petrulionienė, yra kelios sąlygos, kada imtis intensyvios fizinės veiklos yra pavojingiausia – tada kyla didžiausia rizika sustoti širdžiai.
„Neikite stipriai sportuoti, jei jūs neišsimiegojote, pervargote, jeigu jūs keletą naktų dirbote, nemiegojote.
O jaunimui sakau, kad jeigu iš vakaro buvo labai stiprus vakarėlis, jeigu vartojote alkoholį ir nemiegojote, tai kitą dieną stipriai sportuoti tikrai nereikėtų, todėl, kad tokiais atvejais rizika patirti įvykį padidėja“, – aiškino ji.
Be to, nemažai įtakos turi ir stresas – kiekvieno patiriamo streso metu į kraują pliūpteli streso hormonų:
„Būtent streso hormonai, katecholaminai, paveikia širdies raumenį ir gali sustoti širdis nuo labai didžiulio streso hormonų pliūpsnio į kraują.“
Gydytoja pastebi liūdną tendenciją – tokių staigių mirčių atvejų vis daugėja, tačiau laiku ir tinkamai suteikta pagalba yra svarbiausias veiksnys, galintis išgelbėti gyvybę, todėl svarbu nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą ir patiems mokėti teikti pirmąją pagalbą.
