35 – erių Lesley Kane buvo sveika moteris, kuri laisvą laiką mėgo leisti aktyviai. Kartą ji dalyvavo kvadrato žaidime. Tačiau kai dviejų vaikų mamai kamuolys pataikė į jos kairę krūtį, smūgis sukėlė baisių padarinių.
Iš pradžių ji pasijuto silpnai, o po 4 dienų Lesley buvo nuvežta į ligoninę, kur buvo likę tik 12 valandų išgelbėti moters gyvybei.
Gydytojai diagnozavo, jog Lesley įvyko kraujo užkrėtimas ir ją kankino bakterinė infekcija – mirtinas odą naikinantis parazitas.
Jai buvo paskirta intensyvi priežiūra, be to, Lesley teko iškęsti eilę įvairių operacijų, kurių metu moteriai pašalino kairiąją krūtį, dalį juosmens ir nugaros.
Lesley sėkmingai išsikapstė iš mirties gniaužtų, tačiau teigė, jog praėjus 6 mėnesiams vis dar yra sunku.
„Jutau gripo simptomus, tad pagalvojau, jog pamiegojus jie praeis. Po kelių dienų teko keliauti į ligoninę ir kovoti už savo gyvybę. Gydytojai bandė išsiaiškinti, kas man nutiko. Jie žinojo, jog tai – kraujo užkrėtimas, tačiau sunku buvo suprasti, kas jį galėjo sukelti. Atlikus daugybę testų paaiškėjo, jog viso to priežastis – bakterija.
Manu, jog gydytojai suprato, kad vienintelė vieta, pro kurią šis ligos sukėlėjas galėjo patekti, tai įdrėskimas ant mano krūtinės, atsiradęs po kvadrato žaidimo. Tačiau jis buvo vos pastebimas. Kai vis dar apie tai pagalvoju, mano oda tiesiog iro. Ją naikino parazitas. Mano kūnas po truputį geso. Gydytojai sakė, jog per 12 valandų turi būti atlikta operacija, nes kitaip aš galiu mirti,“ – savo išgyvenimus pasakojo moteris.
Nekaltas kvadratas
Viskas prasidėjo po to, kai rugpjūčio 3 dieną Lesley su draugais ir kolegomis žaidė kvadratą ir kamuolys pataikė į krūtinės sritį. Jokių staigių simptomų ar skausmų moteris nepajuto, tačiau kiek vėliau pradėjo jaustis taip, lyg sirgtų gripu. Kelias dienas moters savijauta vis blogėjo.
Lesley mėgino išsimiegoti, nes manė, jog viskas praeis, o rugpjūčio 6 dieną nusprendė kartu su šeima, vyru ir dviem dukromis, keliauti į Nyderlandus atostogų. Tačiau pirmąją atostogų dieną moteris sunkiai susirgo ir pradėjo karščiuoti.
Susirūpinusi šeima prisiskambino greitajai pagalbai, kurie, atvykę ir moterį apžiūrėję, greitai išsivežė į ligoninę.
„Ligoninėje mane prijungė prie lašalinių ir davė įvairių vaistų. Prieš pat vidurnaktį man buvo atlikta operacija, kurios metu pašalino kairiąją krūtį, dalė liemens ir šoną iki pat klubo. Vyras vėliau pasakojo, kad per 24 valandas man buvo atliktos 4 operacijos tam, kad ta bakterija būtų pašalinta visiškai,“ – teigė Lesley.
Moteris 9 dienas praleido intensyvios priežiūros skyriuje, kuriame kovoje už savo gyvybę, o rugpjūčio 15 dieną ji pagaliau išsibudino.
Viską mokytis iš naujo
Kadangi jai buvo atliktos sudėtingos operacijos ir pažeisti kai kurie audiniai, 2 mėnesius Lesley turėjo praleisti kitoje ligoninėje, kur ją nuolat prižiūrėjo medikai.
Moters teigimu, ji iš naujo turėjo išmokti vaikščioti, rašyti ir netgi valytis dantis. „Manimi rūpinosi lyg būčiau nudegimus patyręs pacientas. Gydytojai vis dar nesupranta, kaip sugebėjau išsikapstyti. Pasak jų, manęs čia neturėtų būti. Jie palaukė, kol mano būklė pagerės ir tik tada, naudodami kažkokį vakuuminį daiktą, pradėjo gydyti mano žaizdas. Oda man buvo persodinta 4 kartus. Audinius jie ėmė iš mano kojos. Tam prireikė kelių papildomu operacijų, be to, kiekvieną dieną bandžiau stiprėti pati,“ – pasakojo Lesley.
„Kai pagaliau išvykome iš Nyderlandų, vis dar naudojausi neįgaliųjų vežimėliu, kadangi dar nebuvau pakankamai sustiprėjusi, jog pati bandyčiau eiti. Grįžus į Škotiją, į gyvenimą, kokį turėjau prieš kelionę, grįžti negalėjau. Vis dar nesugebėdavau nueiti tolimų atstumų ar dirbti darbus su tokia pat stipria sveikata, kaip prieš susirgdama. Mano kasdienis gyvenimas pasikeitė.
Nuolat jaučiausi pavargusi, be to, gerdavau labai daug nuskausminamųjų. Vis dar neesu visiškai pasveikusi. Jaučiu, jog psichologiškai esu 100 procentų sveika, tačiau mano kūnas su tokiu mano mąstymu vis dar nespėja. Stengiuosi kuo greičiau grįžti į normalų gyvenimo ritmą.
Atlieku gydytojų skirtas mankštas ir taip stiprinu save, tačiau tam reikia labai daug laiko ir begalės papildomų operacijų, kad jos bent kiek sumažintų mano randus,“ – patirtimi dalinosi Lesley.
Moteris taip pat pridūrė, jog šeimos ir draugų palaikymas jai labai padėjo. „Jie visada buvo šalia. Padėdavo apsitvarkyti namuose arba atnešdavo paruošę skanią vakarienę. Padėdavo vaikams mokykloje arba mano vyrui namuose. Pagalbos iš aplinkinių nepritrūkdavo.“
