Jau taip Rusijai lėmė istorija, kad jos valdovų maloniausias užsiėmimas – žaidimas kareivėliais. Dar mažamečiai busimieji carai Petras ir Pavelas Pirmieji turėjo tam reikalui paskirtas tikrų kareivėlių rotas ir žaidė, kartais ne visai vaikiškus, kruvinus žaidimus. Kas kita tikrieji carai. Juos ir liaudis vertino pagal sugebėjimus kurti galingą armiją ir jai vadovauti, o svarbiausia- įsigyti „priobretenijas“. Kitaip sakant, užimti svetimus kraštus Iki šiol liaudyje geru vardu minimi Petras Pirmasis, Katerina Antroji, užėmę švedų, Žečpospolitos bei Turkijos žemes. O, va, Nikolajus Antrasis niekam tikęs – jokių „priobretenijų“ neturėjo. Vargšelis gal ir jis norėjo būti šaunus caras, pasiuntęs į Rytų Prūsiją šaunių kazokų būrius, bet nepasisekė, gal todėl ir baigė savo gyvenimą ištirpdytas sieros rūgštyje. Kas kita Josifas Pirmasis, sukūręs didžiausią per visą Rusijos istoriją imperiją iki šio guli garbingiausioje Rusijos vietoje. Tai kas, kad liaudį marino badu ir milijonus išžudė, bet užtat imperija buvo didelė ir visi jos bijojo. Nekaip išėjo ir Leonidui Pirmajam. Tas imperijai norėjo padovanoti laukinį, neapgintą kraštą Afganistaną, bet tie „laukiniai“ taip skėlė imperijai, kad iki šiol niekas neprisipažįsta pradėjęs šį neapgalvotą karą. Gal nuo to ir pati imperija ėmė negaluoti kol visai iširo?
Na, negalima rankas nuleisti, reikia kelti nacijos dvasią, reikia priminti jos didvyriškus žygius Tiktai ką šiandiena galima pademonstruoti? „Pergalingą“ Rusijos armijos žygį į Prištiną? Pergalę prieš Čečėniją? Maža. Reikia priminti ir priminti Didžiąją pergalę prieš fašistinę Vokietiją. Tiktai ar galima ją vadinti didžiąja? Per visą Rusijos istoriją šiai pergalei buvo sudėta tiek aukų kiek per visus karus ji nesudėjo. Tikras aukų skaičius iki šiol slepiamas. O priešas viso labo nedidelė, su visu pasauliu kariaujanti Vokietija. Tačiau šventę gražiai surengus tikrai atrodo įspūdingai, kelia žmonių dvasią, žadina į naujas pergales. Tiktai prieš ką? Regis realių priešų nėra. O jeigu priešų nėra, reikia surasti, priešai būtini. Greičiausiai tai „artimasis užsienis“.
Šiandieninė Rusija tai ilgo bolševikų valdymo nualintas kraštas su fiziškai ir dvasiškai nualintais žmonėmis. Šiandiena, ji turi unikalią galimybę gaudama dideles pajamas atsigauti, atgaivinti ūkį, išeiti į jai priklausančią didžiųjų valstybių tarpą. Tiktai kažin ar ji tuo pasinaudos ar vėl nesukiš pinigų į „galingiausią armiją“. Jos sėkmės garantija - nežaisti kareivėliais.
