Praeitoje dalyje pristatėme įžanginę dalį ir trumpai supažindinome su „žaidimų“ sąvoka ir esme. Šioje dalyje pristatysime keletą „žaidimų“.
Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia.
„Žaidimai“ apima visas mūsų gyvenimo sritis – tai galima pastebėti iš „žaidimų“ klasifikacijos: gyvenimo, sutuoktinių, vakarėlių, seksualiniai, nusikaltėlių pasaulio, „žaidimai“ psichiatrijos kabinete ir panašiai. Atskirą grupę sudaro, vadinamieji, geri – tik konstruktyviąją funkciją turintys „žaidimai“.
Gyvenimo žaidimai
Negalime teigti, kad „žaidimai“ turi neigiamą atspalvį. Tiesa, dauguma gyvenimiškų rūpesčių, problemų kyla iš negalėjimo nustoti žaisti. Tačiau atlygis, pasitenkinimas, kuris gaunamas „žaidimą“ žaidžiant kompensuoja visas nelaimes. Dažnai gyvenimo rūpesčiai ir yra „žaidimo“ teikiamas atlygis.
Pavyzdžiui, „žaidime“ „Alkoholikas“ žaidėjo tikslas yra būti atstumtam, kaltinti visą pasaulį dėl nelaimių kurias pats patiria. Neigiamas visuomenės požiūris yra jo „žaidimo“ rezultatas. Dar daugiau, alkoholikas pasiekia, kad visuomenė jo gailėtųsi.
Pagirios taip pat yra vienas iš svarbiausių „žaidimo“ „Alkoholikas“ rezultatų. Jos leidžia girtis kaip jam sunku ir didžiuotis išgertu alkoholio kiekiu. Žaidėjas patiria, galbūt ne visuomet sąmoningą, tačiau stiprų psichologinį pasitenkinimą. Apskritai socialinė „žaidimų“ reikšmė – užpildyti pačias įdomiausias gyvenimo valandas.
Sutuoktinių žaidimai
Vienas iš dažniau pasitaikančių „žaidimų“ „Teismas“ priskiriamas „Sutuoktinių žaidimams“. Šis „žaidimas“ labai sunkina sutuoktinių gyvenimą, o neretai priveda ir prie skyrybų.
Paprastai „žaidime“ dalyvauja trys žmonės: vyras, žmona ir padėti linkęs pašalietis (šeimos draugas, psichoterapeutas, kaimynas ar panašiai). „Žaidimas“ prasideda kai trijulė susitinka. Tuomet, tarkim, vyras ima skųstis: „Jūs tik paklausykit, ką ji vakar padarė... „ Tuomet žmona atsako: „Bet iš tiesų viskas buvo taip ir taip...“, tuomet vyras : „be to prisimenu, kaip ji“, žmona: „o jis visą laiką..“ ir taip gali tęstis be galo.
Visa ši informacija siunčiama tarpininkui, tikintis palankumo ir siekiant kuo labiau sutvirtinti savo pozicijas ir sumenkinti partnerio. „Žaidimo“ teikiamas atlygis – atleidimas nuo kaltės, įrodymas, kad esi teisus, tau pritaria pašaliniai žmonės.
Patyręs psichoterapeutas pasiūlytų vieną elegantiškiausių būdų, kaip nutraukti šį „žaidimą“. Sutuoktiniams jis paprasčiausiai uždraustų kreiptis į partnerį trečiuoju asmeniu. Tuomet „žaidimas“ nutrūktų ir/arba sutuoktiniai visai nutiltų, arba pereitų prie kito „žaidimo“, kuris jau leistų pradėti analizuoti ir ieškoti kur slepiasi problema.
Kitas sutuoktinių „žaidimas“, kurį dažniausiai žaidžia moterys – „Frigidiška moteris“. Vyras bando meilintis žmonai, o ši jį atstumia. Po kurio laiko vyras ir vėl pabando, tačiau rezultatas toks pat. Po trečiojo bandymo žmona išvadina vyrą gyvuliu, sako, kad jis kaip ir visi vyrai ir jam terūpi tik seksas. Tada vyras nebebando meilintis.
Slenka savaitės, mėnesiai. O moteris tyčia jį provokuoja, vis dažniau vaikšto nuoga, tarsi netyčia pamiršta apsirengti. Vyras ima žaisti žaidimą „maištas“ ir nekreipti dėmesio į žmoną. Tada, po kurio laiko, moteris pati prieina ir pabučiuoja vyrą. Vyras, užsidegus žaliai šviesai, vis labiau įsidrąsina. Tada, lemiamu momentu, moteris vėl jį atstumia triumfuodama ir džiaugdamasi įrodyta tiesa, kad visi vyrai gyvuliai, kuriems rūpi tik seksas.
Šio „žaidimo“ tikslas, rezultatas – patiriamas pasitenkinimas, kad pavyko įrodyti tiesą, taip pat savo veiksmų pateisinimas sukeliantis triumfo jausmą. Taip pat jis maskuoja seksualinį nesaugumą. Jei kuris nors iš partnerių nepatiria didelio seksualinio pasitenkinimo, tai gali būti priežastis „žaidimui“ „Frigidiška moteris“.
