Meteorologų manymu, teiginys, kad žaibas du kartus į tą patį medį netrenkia, dažnai prasilenkia su tikrove.
Įsibėgėjanti vasara gražiais orais nelepina: tai viename Lietuvos kampelyje, tai kitame palyja, sudunda griaustinis, dangų išraižo žaibų blyksniai. Ekstremalių pojūčių mėgėjus toks gamtos šėlsmas žavi, kitus baugina. Mokslininkų nuomone, šių reiškinių bijoti nereikia, tačiau saugotis - būtina.
Sezonas prasidėjo.
Remiantis hidrometeorologų stebėjimais, Lietuvoje perkūnijos dažniausiai trankosi vasarą, nors pajūrio regione jų pasitaiko ir žiemą. Aktyviausios jos būna nuo 18 iki 23 valandos. Nuo ankstaus ryto iki vidurdienio perkūnijų beveik nepasitaiko, nes žemė dar būna neįkaitusi.
„Žmonės labiausiai išsigąsta, kai žaibo tvyksniai nušviečia visą dangų ir pasigirsta stiprus perkūnijos trenksmas. Tačiau tuomet pavojus jau būna praėjęs, nes žaibo šviesa ir trenksmas mus pasiekia tuomet, kai išlydis būna įvykęs. Labiau reikėtų saugotis vertikaliai į žemę smingančio žaibo“, - LŽ aiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė.
Traukos vietos
Pasak meteorologės, žaibas į tą pačią vietą gali trenkti ne vieną ir ne du kartus. Jei kartą jis trenkė į netoli namo augantį medį ar metalinę konstrukciją, nusiraminti ir jaustis saugiems negalima - tai gali kartotis.
„Žaibas visada trenks į pelkę, ypač jei jos vanduo geležingas. Nusitaiko jis ir į metalo konstrukcijas, aukštos įtampos elektros stulpus, medžius, kurių šaknys pasiekia gruntinius vandenis, ant kalvų stovinčius namus, nes jam reikia elektros laidininko“, - teigė dr. A.Galvonaitė.
Biržų meteorologijos stoties viršininkas Bronius Medinis LŽ pasakojo, kad žaibas daug kartų trenkė į jo tėviškėje augusį didžiulį medį: „Išgirsdavome baisų trenksmą ir pamatydavome nuskeltą šaką.“
B.Medinis pasakojo, kad neseniai vienoje sodyboje žaibas galingą uosį tarsi iš vidaus išsprogdino. Visa laimė, kad jis augo maždaug už 20 metrų nuo gyvenamojo namo, nes nuplėštos šakos ir kamieno skeveldros pro langus būtų sulindusios į kambarius. Minėtoje sodyboje žaibas švaistėsi ne kartą, vis taikydavosi į aplink augančius aukštus medžius.
Ne mažiau pavojingi elektros laidininkai perkūnijos metu yra mobilieji telefonai. Meteorologai įspėja, kad žaibas gali trenkti net į devynaukščio pirmajame aukšte arti lango mobiliuoju telefonu kalbantį žmogų.
Reikia saugotis
Daugelis žino, kad perkūnijos metu negalima slėptis po aukštais medžiais, būti šalia metalinių konstrukcijų, pavojinga rankose laikyti metalinius daiktus ir net kalbėti telefonu. „Žaibas gali trenkti net į metalinį lietsargio smaigalį, todėl žaibuojant geriau juo nesinaudoti“, - patarė dr. A.Galvonaitė. Stichijos metu pavojinga glostyti naminius gyvūnus: kates, šunis, arklius, nes kailis - puikus laidininkas. Net jeigu jūsų augintinis labai baikštus, perkūnijos metu geriau nebūti šalia jo, nelaikyti ant rankų, o uždaryti į atskirą patalpą.
Žaibą gali pritraukti ir iš kamino rūkstantys dūmai, tad krosnies ar židinio kūrenti nepatartina. Saugantis žaibo geriau iš anksto išjungti radijo aparatus ir televizorius, kompiuterio modemus, atjungti lauko antenas ir maitinimo šaltinius.
Rita KRUŠINSKAITĖ
