Lietuvos vasaros dangų dažnai čaižo žaibai. Tačiau, ar kam nors šovė į galvą mintis, jog iš jų galima sukurti tikrą meno kūrinį?
Iš 400 nugludinto nerūdijančio plieno kuolelių skulptoriaus Valterio de Marijos sukurta kompozicija „Žaibo laukas“ (The Lightning Field – ang.) yra vienas iš įstabiausių XX a. kraštovaizdžio meno objektų.
„Žaibo laukas“ yra įsikūręs vidury Naujosios Meksikos (JAV pietvakarių) dykumos, 126 metrus virš jūros lygio. Kuolelių skersmuo tesiekia 0,8 cm, aukštis – 6 metrai. Kiekvienas iš jų yra išdėstytas 66 metrų atstumu.
Kaip skelbia projekto tinklalapis, „Žaibo lauke“ reikia praleisti kuo daugiau laiko, ypač per saulėtekius ir saulėlydžius, o jame patiriami išgyvenimai tiesiogiai nuo žaibo pasirodymo nepriklauso.
Tiesa, tiksli projekto vietovė nuo pašaliečių yra slepiama. Žinoma tik tiek, kad ją savarankiškai rasti – itin sunku.
Visame „Žaibo lauke“ matyti nuodėguliai ir žaibo „lyžtelėjimai“. Paradoksalu tai, kad kiekvieną kartą į lauką tvykstelėjus žaibui, pirmiausia nukenčia plieniniai kuolai. Kai kurie iš jų paprasčiausiai supleška ir turi būti keičiami naujais. Taigi nors laukas skirtas žaibui, ši gamtos stichija iš tikrųjų jį naikina.
Nepakartojamas jausmas, pasak projektą aplankiusių keliautojų, užplūsta stovint lauko viduryje ir žvelgiant į horizontą. Iš čia puikiausiai atsiveria stalkalnių peizažas (kalnas ar kalnų sistema, kuriai būdingos plokščios viršūnės ir statūs skardingi šlaitai – Balsas.lt). O saulėlydžių metu nuo kuolų nusidriekia aukso gijos.
„Žaibo lauką“ 1977 m. įkūrė „Dia Art" fondas, kuris iki šių dienų rūpinasi jo išsaugojimu. „Dia Art" keliautojų patogumui šalia neįprastojo projekto pastatė trobelę, kurioje gali apsistoti „žaibų ištroškę“ klajūnai. Keliautojams rekomenduojama pasiimti praktiškų drabužių ir grublėtų batų. Griežtai draudžiama atsivežti elektroninių prietaisų.
Vienu metu šalia „Žaibo lauko“ esančioje trobelėje gali apsistoti šeši žmonės, todėl būtina ją rezervuoti - būtina. Bet koks stovyklavimas šalia objekto tuo tarpu yra griežtai draudžiamas.
