Aušrinė Šėmienė Šią savaitę Lietuvą užplūdo tropinės liūtys. Būtų nieko, jei ne audros ir škvalas, kuris pridarė daug bėdų. Sinoptikai ateityje žada ne tik audrų, bet ir sunkiai pakeliamą karštį.
Žūsta žmonės
Antradienio naktį praūžusi audra ir lietus pažadino šalies gyventojus ir be elektros paliko apie 1 tūkst. žmonių, padegė tris namus. Neramūs orai su perkūnijomis žadami ir artimiausiomis dienomis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vietomis žaibuoti gali ir šeštadienį, ir sekmadienį, o oro temperatūra – pakilti net iki 30 laipsnių. Per pastaruosius penkerius metus žaibai sukėlė net 557 gaisrus, vien šiemet – šešis.
Ugniagesiai gelbėtojai pastebi, kad dažniausiai gaisrų dėl žaibo iškrovų kyla kaimuose. Žaibai pavojingesni, jei pastatas stovi aukštoje vietoje, o ant stogo yra išsikišusių daiktų – antenų, dūmtraukių, vėjarodžių, arba šalia auga dideli medžiai.
Kaip elgtis perkūnijos metu?
Kartais nuo žaibo žūsta ir žmonės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Visuomenės informavimo departamento vedėja Vida Šmigelskienė teigė, kad 2010 m. žaibas nutrenkė žmogų, o 2011-aisiais – sužeidė. Dažniausiai žaibo aukomis tampa stovėjusieji šalia medžio ar vandens telkinio. Žaibas akimirksniu perskrodžia žmogaus kūną. Dažniausiai jis į kūną patenka per liemenį, o išeina per kojas.
Žaibo smūgis gali pažeisti vidaus organus, raumenis, sulaužyti kaulus, pažeisti stuburą. Traumą patyrusio žmogaus raumenyse išsiskyrusios medžiagos gali sutrikdyti jo inkstų veiklą. Žaibas pažeidžia ir smegenis, todėl jos neįstengia kontroliuoti kvėpavimo, ir žmogus ima dusti.
Dauguma nukentėjusiųjų praranda sąmonę arba ji pritemsta. Atgaivintam žmogui gali būti sunku judinti kojas, sunkiausiais atvejais gali išsivystyti kojų paralyžius. Kartais jis praranda kalbą, sutrinka jo orientacija, jį ištinka šokas.
Kad taip nenutiktų, pasak specialistės, žaibuojant ir griaudžiant geriau likti namie, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Būtina išjungti visus elektros prietaisus, antenas. Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.
Jei audra užklupo lauke, reikėtų nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškoti prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, vengti aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius. Gera išeitis – slėptis automobilyje.
Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, reikėtų nedelsiant skubėti į krantą.
Alkoholis pavojingas
Karščiui jautresni būna vyresni žmonės, ypač po insultų, sergantieji meždiagų apykaitos ligomis, pavyzdžiui, diabetu, turintys skydliaukės sutrikimų ir antsvorio, taip pat vaikai. Bet medikai visiems rekomenduoja vidurdienį nebūti karštoje saulėje, tinkamai apsirengti ir gerti daug vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną), nes net ramiai sėdėdamas žmogus išprakaituoja iki 600 ml, o iškvėpuoja apie 300 ml skysčių.
Skysčiai iš organizmo pasišalina ir su šlapimu. O jei žmogus mėgsta gerti kavą, jis šlapinasi dar daugiau. „O kiek vandens žmonės išgeria? – klausia Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties viršininko pavaduotoja gydytoja Vanda Pumputienė. – Žmonėms, vyresniems kaip 40 metų, sutrinka troškulio pojūtis, o seni žmonės gali visai jo nejausti. Jei lūpos sausėja, vadinasi, labai trūksta skysčių.“ Gydytoja pabrėžė, kad būtina gerti ne paprastą, o mineralinį vandenį, nes jei žmogus gausiai prakaituoja, iš jo organizmo pasišalina magnis, kalcis ir kiti mikrolelementai, tad gali sutrikti elektrolitų pusiausvyra. O tai labai pavojinga.
Jei žmogus nepapildo skysčių atsargų, tirštėja jo kraujas, prasčiau deguonimi aprūpinamos jo smegenys ir jis gali prarasti sąmonę, t. y. ištinka vadinamasis šilumos smūgis. Smūgio tikimybė net 15 kartų didesnė, jei žmogus vartoja alkoholį, mat jis papildomai šildo organizmą. Tada plečiasi klaujagyslės, mažėja kraujospūdis, blogiau deguonimi aprūpinamos smegenys. Jei žmogus vartoja alkoholį ne pirmą dieną, sutrinka ir gliukozės apykaita organizme. Karštis tokiam žmogui gali būti labai pavojingas.
„Pirmiausia sutrinka žmogaus orientacija, jam būna silpna, jį pykina, jis vemia, jam pradeda skaudėti galvą, gali prasidėti ir traukuliai“, – teigė V.Pumputienė. Tada būtina kuo skubiau kreiptis į medikus. Kol jie atvyks, žmogų reikia paguldyti, atsagstyti drabužius, veidą apšlakstyti vandeniu. Galima ir patrinti kūną drungnu vandeniu, pažastyse pridėti šalto vandens, prileisto į butelius, ant galvos uždėti šaltą kompresą.
V.Pumputienė sakė, kad karštyje pablogėja žmogaus orientacija ir protavimas. Todėl vairuotojams vertėtų pagalvoti, ar jiems saugu ilgai vairuoti. Taip pat per karštį nederėtų dirbti fizinio darbo. Jei to neįmanoma išvengti, būtina daryti pertraukėles, per jas pabūti pavėsyje. Be galvos apdangalo negalima eiti į lauką, ypač vaikams.
