VL žurnalistas Albinas Čaplikas
Tarp Žemės ūkio ministerijos ir žemdirbių interesus ginančių organizacijų perbėgo juoda katė – pasipylė abipusiai priekaištai ir grasinimai galimomis akcijomis. Kaip perkūnas iš giedro dangaus žemdirbių padangę sudrebino žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės iniciatyva įregistruoti Akcizų įstatymo pataisą. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pranešime paaiškinta, kad toks sprendimas priimtas siekiant įvykdyti ES Energetikos direktyvą, pagal kurią iki šiol akcizu neapmokestintas žemės ūkio darbams skirtas dyzelinas jau turi būti apmokestintas bent minimaliu 21 euro už 1 000 litrų mokesčiu. Įmoka nedidelė, tačiau žemdirbiai užsirūstino, kad apie šį sumanymą Ministerija su jais nesitarė, net neinformavo, apie jį žemdirbių organizacijų vadovai sužinojo iš žurnalistų.
Ignoravo socialinius partnerius
Prieš savaitę dėl naujo mokesčio pakalbintas Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas sutriko: „Tai man – naujiena. Pirmą kartą girdžiu, net nežinau ką pasakyti.“ Nuo kolegos neatsiliko ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis: „Koks dar mokestis? Mes gandų nekomentuojame.“
Klausimo esmės nesuprato ir kiti žemdirbių organizacijų vadovai. Kai kurie žurnalistus vadino neišmanėliais ir spėliojo, kad ŽŪM, kaip buvo laukta, parengė Akcizų įstatymo pataisas dėl akcizais neapmokestintų degalų normų pakeitimo ir numatė labiau paremti užsiimančiuosius gyvulininkyste. Pavyzdžiui, taip manė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos pirmininkas Algis Baravykas ir kt. Kai kurie mūsų pašnekovai po kelių dienų dėl nesusipratimo kaltę vertė ŽŪM, kuri, pasirodo, jau ne pirmą kartą ignoravo savo socialinius partnerius.
Išnaudojo kantrybės limitą
Kaip ir daugelis žemaičių, kantrus ir neskubantis daryti išvadų ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas, regis, jau išnaudojo kantrybės atsargas.
„Pats mokestis – palyginti nedidelis, nors lašas po lašo, euras prie euro, ir susidaro didelė suma. Tačiau mane labiausiai papiktino ir įžeidė ŽŪM politika. Pastaruoju metu tokios taktikos laikomasi nagrinėjant daugelį svarbių klausimų, pavyzdžiui, dėl žemės, dėl gyvulių veislininkystės sistemos ir kt. Ministerijos sudarytose komisijose žemdirbių organizacijų nariams nelieka vietos, į mūsų pastabas neatsižvelgiama. Taip nutiko ir šiuo atveju“, – piktinosi A.Stančikas.
Jam pritarė ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis: „Tokie veiksmai – sistema. Mes turime reaguoti. Tegul ministerija ar kitos valdžios struktūros nesistebi, jeigu vieną dieną po langais pamatys žmones su plakatais. Taip visada nutinka, kai ignoruojamos žmonių nuomonės.“
Akcizo skirtumai
ŽŪM Ekonomikos ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Zigmas Medingis bandė gėdinti žemdirbius: „Kiti šalies subjektai moka po 40 euro centų akcizą, o jūs dejuojate dėl 2,1 ct už litrą degalų. Tai nesąžininga. Kitose šalyse mokestis didesnis. Pavyzdžiui, Lenkijoje akcizas lengvatiniams degalams taikomas jau nuo 2006 m. ir šįmet jis padidintas iki 22 ct už litrą, Latvijoje jis bus padidintas iki 5 ct, o Estijoje – iki 12 ct už litrą dyzelino.“
Pasak valdininko, ES Energetikos direktyvos reikalavimų Lietuva turi laikytis, todėl diskutuoti net nevertėjo. „Mes neturime pasirinkimo. Kipras bandė išvengti šio mokesčio, bet nepavyko. Jei Lietuvoje lengvatiniams degalams nebus įvestas bent minimalus akcizas, gresia didelės ES sankcijos – nuo 100 iki 550 mln. eurų už 2007–2014 m., taip pat ir baudos už įsipareigojimų nevykdymą“, – gąsdino Z.Medingis.
Valdininkams trūksta kompetencijos?
Viceministro košės paragavęs dabartinis Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas įsitikinęs, kad ŽŪM tarnautojai neatliko savo pareigų. „Jeigu ministerijos valdininkams trūksta kompetencijos, derybose su Europos Komisijos atstovais galėjo paprašyti mūsų pagalbos“, – ironiškai gėlė A.Macijauskas.
Skirtingai nei kitų organizacijų atstovai, LGAA pirmininkas tikino mokantis skaičiuoti, todėl žino, kad Akcizų įstatymo pataisos pasekmes ūkininkai pajaus. „Susidariau įspūdį, kad ŽŪM tarnautojai nesugeba perskaityti ar suprasti ES direktyvų. Aš atidžiai išnagrinėjau reikalavimus ir galiu pasakyti, kad mes turime galimybių išvengti akcizo. Štai projekte rašoma, kad įteisinti minimalų mokestį privalome pagal reglamentą Nr. 651. Siūlau valdininkams perskaityti įžanginę šio reglamento dalį“, – liejo pasiūlymus A.Macijauskas.
Pacituosime mes: „Valstybės pagalba ir toliau gali būti teikiama, remiantis 108 sutarties straipsniu.“ Žinoma, reikia pateikti argumentus, oficialiai notifikuoti (pranešti) ir suderinti su Europos Komisija. Ar nepavėlavome ir ar svarūs mūsų argumentai?
„Reikia rašyti laiškus, reikia pasirengusiems tarnautojams vykti į Briuselį, pateikti mūsų argumentus ir atlikti numatytas procedūras. Tačiau ŽŪM tarnautojai Briuselyje nesugeba diskutuoti, jie tik sugeba vykdyti nurodymus“, – rėžė A.Macijauskas. Pasak pašnekovo, būtina akcentuoti, kad Lietuvoje dėl Rusijos embargo labiausiai sumažėjo žemės ūkio produktų supirkimo kainos.
„Be to, 2003 m. direktyvoje Nr. 96 E-b 6 str. teigiama, kad ES narės gali savarankiškai atleisti nuo šioje direktyvoje nustatytų mokesčių arba juos sumažinti. Taigi, nors 8 straipsnyje nustatytas 21 Eur akcizas, 6 straipsnyje leidžiama tą mokestį sumažinti, jeigu taikomi tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, tais atvejais, kai degalų naudojimo normos yra diferencijuojamos. O Lietuvoje kaip tik taip ir yra“, – bėrė argumentus A.Macijauskas ir tikino galintis rasti dar daugiau galimybių.
Leido nukirsti pirštą
LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis iškėlė sąmokslo teoriją, pagal kurią žemės ūkio ministrė galėjo nežinoti šio įstatymo projekto aplinkybių. „Įtariu, kad tai yra Ministerijos klerkų darbas. Žinau, ką kalbu. Žemės ūkio bei Teisingumo ministerijose dirbau 26 metus ir žinau, kad labai dažnai tarnautojai priima sprendimus nesuderinę su vadovais. Pavyzdžiui, jie pasirenka laiką, kai ministro nėra arba kai jis labai užsiėmęs ir taip prakiša įstatymų pataisas. Man atrodo, kad dabar – kaip tik tas laikas: ministrė nauja, viceministrai irgi nepatyrę, nespėja pavaldinių kontroliuoti, tai šie ir naudojasi tokiomis aplinkybėmis. Jei aš neteisus, nukirskite man bet kurį pirštą“, – tikino J.Sviderskis.
Kaip sakoma, žodis – kaip žvirblis: pasakei – ir išskrido, nebesugausi. Įsižeidę ŽŪM tarnautojai jau dairosi į J.Sviderskio pirštus ir galanda kirvį. LŽŪBA vadovo vietoje neskubėčiau lankytis Ministerijoje. Tarsi nujausdamas, J.Sviderskis liejo kritikos upelį: „Tikriausiai tarp Finansų ir Žemės ūkio ministerijų yra žodinis susitarimas laikytis mažiausios akcizais neapmokestinamų degalų dalies. Jie net nesvarsto galimybės padidinti degalų normą.“
Nusiplovė rankas
Kaip žinome, šiuo metu Seime – štilis, nes politikai grumiasi dėl partijų rinkimų į savivaldybių tarybas, todėl jų nuomonių klausti net neverta. Taigi ministrės užregistruota įstatymo pataisa lauks kovo 10-osios ir tik tada bus įtraukta į svarstymų sąrašą. Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) biuro patarėjo Leonardo Michelberto, pirmiausia pateiktam projektui turės pritarti Teisės ir Europos teisės departamentai, po to Vyriausybė turės pateikti išvadas, o ji paprastai pateikiama ne greičiau kaip per mėnesį. Kaip projektą vertino KRK nariai?
„KRK vadovai apie Akcizų įstatymo projektą sužinojo iš žiniasklaidos ir kai jis pasiekė Seimą. Kol kas vertinimai kritiški – KRK pirmininko pavaduotojas B.Pauža nepritarė projektui ir siūlė Vyriausybei koordinuoti akcizais neapmokestinamų degalų teisinės bazės keitimą, kartu tinkamai subalansuoti valstybės biudžeto pajamų netekimą dėl akcizo lengvatų“, – sakė L.Michelbertas.
Projektą kritiškai vertino ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, taigi šio projekto laukia duobėtas ir ilgas kelias. O ŽŪM viceministras Vilius Martusevičius nusiplovė rankas: „Sprendimas dėl akcizo mokesčio šiuo metu yra Seimo rankose. Tad jeigu mokestis nebus įvestas, valstybė turės prisiimti atsakomybę dėl gresiančių sankcijų, galinčių siekti daugiau kaip pusę milijardo eurų.“
Padidinkite degalų limitą
Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos pirmininkas
Iš tikrųjų tai yra ne akcizas, o aplinkosaugos mokestis, bet galime ieškoti kompromisų. Štai įteisinus mokestį planuojama surinkti apie 7 mln. Eur, taigi siūlau už tokią pat sumą padidinti lengvatinio dyzelino įsigijimo limitą. Taip ir valstybei būtų gerai, ir EK neprieštarautų, ir žemdirbiams būtų kompensuoti patiriami nuostoliai.
Kibirkštis gali įplieksti gaisrą
Bronius Markauskas, ŽŪR vicepirmininkas
Akivaizdu, kad dabartinėmis aplinkybėmis negalima didinti mokesčių. Žemdirbių nuotaikos prastos. ŽŪM pyksta, kai piešiame niūrų vaizdą, bet juk mes nemeluojame. Mus bandoma gėdinti, kad ginčijamės dėl kelių centų akcizo. Tačiau dabar niekas net neskaičiuos, kiek kas praras pinigėlių: visus suerzins pats mokesčio atsiradimo faktas. Kai subręsta žemdirbių nepasitenkinimas, Ministerijos vadovai stebisi, tikina nežinoję, kad padėtis tokia. Tai žinokite – dabar kaip tik yra tokia padėtis, kai kiekviena kibirkštis gali įplieksti didelį gaisrą. Ar jums to reikia?
Pasverkite visas išmokas
Nikolajus Dubnikovas, mėsinių galvijų augintojas Kauno rajone
Apie Akcizų įstatymo pataisos projektą sužinojau iš žiniasklaidos. Dabar galime konstatuoti, kad toks yra ŽŪM požiūris į žemdirbių visuomenines organizacijas. Stebiuosi, kai Ministerijos valdininkai mums aiškina, kad štai Vokietijoje lengvatiniai degalai yra labiau apmokestinti, o ūkininkams skiriamos normos yra mažesnės nei Lietuvoje. Kodėl jie nepalygina tiesioginių išmokų skirtumo?
