Planuojama dvigubinti plotus, kuriuose negalima ūkinė veikla, riboti plynus kirtimus.
Pasak premjero, netrukus Vyriausybę pasieks siūlymai, kaip labiau apsaugoti Labanoro girią, svarstomas klausimas ir dėl plynų kirtimų ribojimų.
„Mes matome problemas, kurios bus išspręstos. Kartu turime suprasti, kad miškas yra valstybės turtas, kuris turi būti tvarkomas ūkiškai ir darniai. Jei visiškai sustabdytume visus kirtimus, Lietuvos ekonomika netektų daugiau nei pusantro milijardo eurų per metus. Visi galime įvertinti, koks tai būtų smūgis“, – pranešime spaudai teigia S. Skvernelis.
Jis pabrėžė, kad Valstybinė miškų urėdija turi aktyviau dalyvauti ruošiant biokurą ir malkas rinkai. Šiuo metu pastebimas kainų augimas, o valstybei trūksta svertų jį efektyviai suvaldyti.
„Tai jokiu būdu nėra tik valstybinės įmonės pelningumo klausimas. Tai – ir socialiai jautrus klausimas, kur valstybės įmonė privalo prisidėti, tačiau iki šiol tokia užduotis jai nebuvo keliama“, – teigė premjeras.
S. Skvernelis atkreipė dėmesį ir į privačius miško savininkus, nes dėl kylančios medienos kainos suintensyvėjo ir privačių miškų kirtimas.
„Pats lankausi miškuose ir greitu metu apvažiuosiu problemines vietas. Galiu užtikrinti, kad joks pažeidimas slepiamas ar toleruojamas nebus, o jei šiuo metu trūksta norminių aktų problemoms spręsti, jie bus priimti“, – žada S. Skvernelis.
Kaip BNS sakė aplinkos ministro K. Navicko atstovas spaudai Mindaugas Bajarūnas, vykdomi kirtimai Labanoro girioje yra legalūs.
„Dėl Labanoro girios, kiek pasirodė socialinėje erdvėje atvejų, jie nėra neteisėti kirtimai. Labanoro girioje dalis miško priklauso privatiems savininkams, kadangi jie yra jau gavę leidimus kirsti tuos miškus prieš dvejus-trejus metus, jų leidimai galioja, o šiemet kaip tik pakilo žaliavinės medienos kaina biržoje, tai privačiuose plotuose suaktyvėjo miško kirtimas“, – sakė jis.
Pasak ministro atstovo, artimiausiu metu planuojama parengti dokumentus ir Labanoro regioninį parką prijungti prie Aukštaitijos nacionalinio parko.
„Labanoro giriai įgijus nacionalinio parko statusą, plynieji kirtimai būtų apriboti nuo kitų metų“, – sakė M. Bajarūnas.
Taip pat planuojama, kad per kelerius metus būtų galima išplėsti miško teritorijas, kuriose negalima jokia ūkinė veikla: vietoj dabartinių 50 tūkst. hektarų, jos galėtų apimti 100 tūkst. hektarų.
„Būtent miškingos teritorijos, kurios turi saugomų teritorijų statusą – čia jau kalbame apie visus Lietuvos miškus, kurie priklauso saugomoms teritorijoms“, – kalbėjo ministro patarėjas.
Taip pat būtų stiprinama apsauga svarbiausioms miško gyvūnų ir paukščių buveinėms, griežtinant reikalavimus ūkinei veiklai miškuose aplink jas.
Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje ėmė plisti vaizdo medžiaga apie atliekamus kirtimus kai kuriose valstybės saugomose teritorijose – Labanoro girioje, Punios šile bei kitur.
„Vakar apžiūrėjome sengirę prie Kertuojų ežero, ji visa nužymėta nukirsti. Miško kirtėjams visai nebesvarbu, kad planuojamas kirtimas tik penki metrai nuo gražiausio Labanoro girios ežero – Kertuojų, kad čia pat piliakalnis ir akmens amžiaus gyvenvietės radimvietė, kad kirtimas numatomas gausiai turistų lankomoje teritorijoje. O užvis labiausiai gaila tų 20-ties pušų milžinių, kurių skersmuo siekia metrą, o amžius – 200 metų. Medienos pramonei tokios jau netinka, bet paskutinis sengirės likutis bus sunaikintas. Ir visai tai valstybiniuose miškuose“, – feisbuke piktinosi Labanoro girios klubas.
Pasak M. Bajarūno, šiuo metu vykdomi patikrinimai, tačiau nėra informacijos apie pažeidimus. Be to, Punios šile, jo teigimu, kelis medžius nuvertė vėjas ir jie buvo sumesti į vieną krūvą.
„Ten nebuvo vykdyta jokių kirtimų“, – sakė jis.
Labanoro girioje, pasak ministro atstovo, kirtimai vyko ir anksčiau, plynųjų kirtimų mažės ir šiemet.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad plynieji kirtimai ne visais atvejais yra blogai, nes tinkamai atsodinus mišką, išvengiama invazinių rūšių plitimo.
