Kad jis būtų toliau svarstomas, pritarė 28 politikai, 3 buvo prieš, 14 susilaikė.
Kompleksą su UEFA standartus atitinkančiu futbolo stadionu, sporto aikštynais ir kitais objektais statyti turėtų konkursą laimėjusi koncerno „Icor“ valdoma bendrovė „Axis industries“, o jį valdytų bendrovė „Kauno arena“.
Projektą kurtų britų architektas Damon Lavelle (Deimonas Lavelis), atstovaujantis tarptautinei architektų kompanijai „Populous“, projektuojančiai UEFA stadionus, ir Lietuvos kompanija „Cloud architektai“.
Meras Remigijus Šimašius tikisi, kad sutarties projektą sostinės politikai galutinai patvirtins po dviejų savaičių, o sutartis bus pasirašyta kitų metų vasarį. Anot mero, Netrukus būtų pradėti griauti ir senieji stadiono griaučiai. Naują statinį tikimasi pastatyti 2023-iaisiais.
Numatoma, kad 15 tūkst. vietų stadiono su hibridine danga ir kitais objektais statyba kainuos apie 93,2 mln. eurų. Tačiau savivaldybei pasirinkus išdėstyti mokėjimus per 25-erius metus, finansuotojui – didžiausiam Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojui „BaltCap“ planuojama iš viso sumokėti beveik 156 mln. eurų.
Šių metų vasarį taryba jau buvo pritarusi 79,9 mln. eurų vertės koncesijos sutarčiai, tuomet planuota atsiskaityti su statytojais per kelerius metus. Tačiau tuomet keblumų iškilo Vyriausybei nusprendus dėl užsitęsusių derybų nurėžti europinį finansavimą.
Šis tarybos sprendimas dar nėra atšauktas – tai tikimasi padaryti gruodžio viduryje, tvirtinant naują projektą.
R. Šimašius pabrėžia, kad neteisinga manyti, jog projektas brangsta beveik dvigubai, nes suma išauga dėl miesto skolinimosi. Tačiau, anot jo, anksčiau jam skirtas europinis finansavimas perskirstytas kitiems Vilniaus objektams.
„Juk jei žmogus perka butą ir imą paskolą 25 metams, kai sako, už kiek pirko, paprastai neprideda paskolos sumos. Kadangi, kaip žinia, europiniai pinigai buvo nuimti tam projektui ir perskirstyti kitiems Vilniaus projektams, atitinkamai nebeturime skolintis tiems kitiems projektams, tarkime, gatvėms aplink stotį“, – žurnalistams aiškino R. Šimašius.
Pagal dabartinius planus, Vyriausybės dalis projekte siektų apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų.
Opozicinių Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Žilvinas Šilgalis atkreipia dėmesį, kad sutartyje koncesininkui numatyta dviejų milijonų eurų bauda, jei šis pasitrauktų tik pastatęs kompleksą ir gavęs pinigus, yra nepakankamas saugiklis. Miesto valdžia tikina, kad papildomas apsidraudimas yra būtent tokią riziką prisiimantis finansuotojas „BaltCap“, kuris tokiu atveju ir taptų atsakingas už naujo valdytojo paieškas, nes savivaldybė nemokėtų už neteikiamas paslaugas.
Jei koncesininkas pasitrauks nebaigęs statybų, jis turėtų sumokėti 10 mln. eurų baudą.
Galimas rizikas įžvelgė ir savivaldybės kontrolierius Gintaras Radavičius. Anot jo, apie trejus metus užsitęsus deryboms, bendras mokestis „Axis industries išaugo 7,4 mln. ir sudaro 114 mln. eurų, o savivaldybei pasirinkus išdėstyti mokėjimą per 25-erius metus ir nebeskiriant europinio finansavimo, jai tenkanti per 100 mln. eurų našta gali neigiamai paveikti fiskalinės drausmės reikalavimus.
„Kai po 3 metų bus objektas perduotas į savivaldybės balansą, visa daugiau nei 100 mln. eurų suma turės būti atvaizduota skolos rodikliuose ir galima situacija, kad savivaldybei bus apribota galimybė vykdyti investicinius projektus, gali būti pažeistas skolos limitas“, – tarybos nariams tvirtino kontrolierius.
P. Poderskis: vardą galės parduoti koncesininkas
P. Poderskis sako, kad būsimasis nacionalinis stadionas galės turėti du pavadinimus – oficialų, duotą savivaldybės bei naudojamą oficialiose varžybose, taip pat ir antrąjį, komercinį – galimybė parduoti teisę į pastarąjį bus palikta koncesininkui.
„Šis stadionas bus vienokio pavadinimo vienose varžybose ir turės komercinį pavadinimą, kurį koncesininkas galės parduoti. Taigi, galės jūsų klausimo pavyzdžiu tai būti „CocaCola“ arena ar „Volfas nealkoholinis“ stadionas, taip pat turėti kitą pavadinimą, kaip tarybos nariai siūlo – „Vyčio“, arba administracijos siūlymas yra „Uragano“ piloto kapitono Romualdo Marcinkaus stadionas“, – sakė jis.
P. Poderskis tvirtina, kad vardo vertė visam koncesijos laikui gali siekti 10 mln. eurų.
Jis tai pat sakė, kad pertvarkant planuojamo stadiono prieigas, pagrindinis tikslas bus padaryti patogų susisiekimą viešuoju transportu ar pėsčiomis bei dviračiais. Pačiame komplekse automobiliams iš viso bus numatyta 1,6 tūkst. vietų, o šalia esančioje „Akropolio“ aikštelėje – dar apie 3 tūkst.
„Tai gerokai daugiau nei reikia tokiam objektui funkcionuoti“, – sakė savivaldybės administracijos vadovas.
Be kita ko, dar reikės gauti ir Europos Komisijos pritarimą, kad investicijos nėra valstybės pagalba.
Be futbolo stadiono, komplekse dar būtų lengvosios atletikos stadionas, Sporto kompleksas su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka, 300 vietų darželis ir Sporto muziejus.
Savivaldybė būtų atsakinga tik už bibliotekos ir darželio valdymą, Vyriausybė – už sporto muziejų, kitus objektus, įskaitant patį stadioną, 25-erius metus prižiūrėtų koncesininkas.
Vyriausybė įsipareigotų per metus stadioną naudoti 15 dienų renginiams ir jų pasirengimui, savivaldybė pirks stadiono paslaugas pagal poreikį, pavyzdžiui, futbolo klubo „Žalgiris“ rungtynėms.
Sutarties projekte numatoma, kad stadiono statybos darbai (išskyrus buvusio stadiono „griaučių“ griovimą) turi būti atlikti per trejus metus, be kita ko, koncesininkui per sutarties laikotarpį būtų neatlygintinai perduota „Akropoliui“ priklausanti 13 tūkst. kv. metrų automobilių stovėjimo aikštelė. Savivaldybė taip pat planuoja už europines lėšas sutvarkyti aplinkines teritorijas, įrengdama viaduką per Geležinio vilko gatvę, kad šią vietą būtų galima pasiekti pėsčiomis.
Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinės mikrorajone bandoma pastatyti nuo 1987-ųjų, pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008-aisiais, tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą.
