Ar valdžia pajėgi įveikti korupciją, klausia savaitraštis “Veidas”, publikuodamas Vladimiro Laučiaus interviu su Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovu Žimantu Pacevičiumi. "Didžiausia Lietuvos bėda -itin didelis korupcijos toleravimas visuomenėje", - skelbia STT vadovas.
"Transparency International" duomenimis, trys ketvirtadaliai lietuvių netiki, kad mūsų valdžia pajėgi įveikti korupciją. Per pastaruosius metus 29 proc. lietuvių, norėdami gauti paslaugą, yra davę kyšį. Iš 17 Europos Sąjungos valstybių, kuriose atlikti "Transparency International" skelbiami tyrimai, labiau nei Lietuvoje kyšininkavimas paplitęs tik Rumunijoje. Premjeras Gediminas Kirkilas pernai buvo viešai pažadėjęs atsistatydinti, jei korupcija Lietuvoje nemažės. Tačiau šįmet rudenį Vyriausybės vadovas sakė nematąs priežasčių trauktis iš posto, nes korupcija esą mažėja, ir žadėjo toliau su ja kovoti. Savo ruožtu kovotojams su korupcija kyla vis naujų iššūkių. Neseniai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė neturinti informacijos, kad premjero aplinkos žmonėms Vyriausybėje galėjo būti sumokėtas 50 mln. litų kyšis už tarpininkavimą "Maxima LT" savininkams priklausančią "NDX energiją" įtraukiant į naujos atominės elektrinės statybą. Apie tai, kaip šiandien sekasi kovoti su korupcija, kalbiname STT vadovą Žimantą Pacevičių, praėjusią savaitę su premjeru G.Kirkilu kaip tik aptarusį 2008-2009 metų nacionalinę kovos su korupcija programą.
- Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pareiškė įtarimus dviem aukšto rango pareigūnams. Tai nedažnas įvykis. Ar galima daryti kokius nors apibendrinimus -gal korupcijos daugėja, o gal korumpuoti asmenys praranda budrumą?
- Manau, kad negalima daryti jokių išvadų apie korupcijos didėjimą ar korumpuotų asmenų budrumo praradimą. STT atlieka savo darbą, vykdo tarnybai pavestas funkcijas ir visada ėmėsi, imasi ir ateityje imsis tyrimų, nepaisydama galimo jų sudėtingumo ar galimai įtariamų asmenų politinio ar socialinio statuso. Sutinku su jumis, jog galbūt tai nedažnas įvykis, tačiau norėčiau pabrėžti, kad per dešimt STT veiklos metų panašių bylų buvo pakankamai.
- STT domėjosi žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija dėl galimų korupcijos atvejų, susijusių su vadinamuoju trigalvio slibino projektu. Kaip vertinate STT pasiektus rezultatus aiškinantis šias aplinkybes?
- Nenorėčiau atsakinėti į šį jūsų klausimą, nes turint omenyje šios temos jautrumą bet koks mano komentaras gali atverti kelią įvairioms politinėms spekuliacijoms ir politizuoti STT veiklą. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad įvairūs gandai (turiu omenyje ne tik konkretų "trigalvio slibino" atvejį) nėra informacija, kurios pagrindu būtų galima pradėti tyrimus.
- STT veiklos rezultatų daug kas nepastebi. Lietuva anaiptol nepriskiriama prie šalių, kuriose korupcijos problema menka, tačiau nematyti, kad STT dažnai pavyktų ištraukti į dienos šviesą daug reikšmingų korumpuotų asmenų.
- Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad 2006 m. STT atliko 239 tyrimus. Tai tikrai nemažai. Tačiau manau, kad reikšmingos korupcinės bylos vis dar tapatinamos tik su tam tikrų skandalų sukėlimu. Manau, toks požiūris nėra teisingas. STT, kaip demokratinės valstybės teisėtvarkos institucija, visų pirma yra kiekvieno doro žmogaus "įrankis", kurį pasitelkęs jis gali pasipriešinti įstatymus pažeidžiantiems asmenims. Jei žmogus kreipiasi į mus pranešdamas, jog iš jo reikalauja kad ir nedidelio kyšio arba kas nors sąmoningai ir piktybiškai vilkina sprendimo priėmimą, ir mes sugebame jam padėti, tai, manau, yra ne ką mažesnis laimėjimas. Deja, bet kokie, atrodytų, maži darbai dažnai yra nepastebimi ir nevertinami, tačiau konkrečiam žmogui, jo šeimai jie svarbūs. Juk viena pagrindinių tarnybos užduočių yra padėti žmogui, o ne sukelti skandalą.
- Kodėl STT taip dažnai lydi nesėkmės? Prisiminkime kai kurių garsių politikų istorijas. Kur glūdi esminės problemos, kas kliudo efektyviau dirbti?
- Negalėčiau sutikti su nuomone, kad STT yra patyrusi daug nesėkmių. Žinoma, jų pasitaiko, tačiau jos pavienės ir kalbėti apie kažkokias esmines ar sistemines problemas tikrai nėra pagrindo.
- STT pastaruoju metu buvo prikišama, kad šios struktūros finansavimas nemenkai didintas, o rezultatams tai nepadarė teigiamos įtakos.
- Pastarųjų metų tarnybos biudžetas buvo skirtas tik sistemai išlaikyti, o sistemos plėtrai ar jos techniniam aprūpinimui lėšų neskirta. Lietuvai įstojus į ES ir NATO sumažėjo šių tarptautinių organizacijų STT skiriama parama, kuri kasmet vidutiniškai sudarydavo apie 2,5 mln. litų, todėl 2006 m. dalis išlaidų -gebėjimams ugdyti, įrangai įsigyti ir kitų -padengta iš STT skirtų asignavimų. Iš tikrųjų 2006 m. STT asignavimai, palyginti su 2005-aisiais, buvo didesni. Tačiau tas padidėjimas sąlyginis. Norėčiau priminti, kad sėkmingai su korupcija kovojančiose valstybėse antikorupcijos institucijoms skiriama vidutiniškai 0,5 proc. valstybės biudžeto (nuo 0,2 iki 0,7 proc.). O jeigu sietume pinigus ir rezultatus, aš vis dėlto nenorėčiau sutikti, kad didesnis STT finansavimas nepadarė teigiamos įtakos rezultatams, nes dauguma tarnybos rodiklių gerėjo.
- Kaip apibudintumėte, kokie Lietuvoje nacionaliniai korupcijos ypatumai? Ar kuo nors išsiskiriame?
- Manau, vienas pagrindinių nacionalinių korupcijos ypatumų yra itin didelis šio reiškinio toleravimas visuomenėje. 2005 m. Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, 36 proc. Lietuvos gyventojų nepraneštų apie korupcijos atvejus, o 68 proc. gyventojų, norėdami išspręsti savo problemas, yra pasirengę duoti kyšį. Deja, dar dažnai Lietuvos visuomenėje "blogis" yra suvokiamas kaip "gėris". Todėl STT skiria didelį dėmesį antikorupciniam visuomenės švietimui. Tačiau reikia suprasti, kad šioje srityje teigiamų rezultatų galima tikėtis tik po ilgesnio laiko.
- Artėja rinkimų metai. Vėl bus daug kalbų apie neskaidrų partijų ir politinių kampanijų finansavimą. Ko trūksta STT kovojant su šia problema - įstatymų pakeitimo, didesnio finansavimo, kitokių papildomų galių?
- Su esamais pajėgumais ir turimais resursais STT dirba tikrai efektyviai. Galiu patikinti, kad STT vykdo ir vykdys savo veiklą išnaudodama visas turimas galimybes ir įrankius. Esame pateikę nemažai siūlymų, kaip, mūsų nuomone, reikėtų tobulinti kovą su administracine ir politine korupcija. Esame aiškiai pareiškę savo nuomonę dėl visuotinio turto ir pajamų deklaravimo, dėl politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo. STT taip pat nuolat atlieka įvairių įstatymų antikorupcinį vertinimą.
- Kodėl apskritai STT reikalinga kaip atskira institucija? Neteko girdėti apie dideles pergales ir kituose kovos su blogybėmis frontuose, nors kovojančių institucijų yra nemažai. Ar reikia, pavyzdžiui, tokios institucijos, kaip FNTT? Ar ji dirba efektyviai?
- Vienos institucijos - STT pastangomis vargu ar įmanoma sumažinti korupcijos mastus. Todėl labai svarbu, kad visos pagrindinės valstybės valdymo institucijos bei visuomenė sudarytų bendrą, sklandžiai veikiančią šalies antikorupcinės veiklos sistemą, kurioje kiekvienas elementas turėtų įtakos korupcijos mažinimui.
- Kaip sekasi suderinti parlamentinę kontrolę su tokių institucijų, kaip STT, darbu, kai patys politikai kontroliuoja, kaip kovojama su jų galima korupcija?
- Manau, parlamentinė kontrolė yra būtina. Tai vienas demokratinio valstybės valdymo organizavimo principų. STT parlamentinė kontrolė yra aiškiai apibrėžta įstatymais, todėl negalėčiau įvardyti kokių nors bendradarbiavimo su Seimu sunkumų.
