Deividas Jursevičius, LRT televizijos laida „Laba diena, Lietuva“
Andriaus Pojavio sėkmė „Eurovizijos“ pusfinalyje muzikologės Zitos Kelmickaitės nė kiek nenustebino – ji tikėjo, kad mūsų dainininko romantiškumas, nuoširdumas ir netgi tam tikras naivumas žiūrovus papirks. Tačiau finale A. Pojaviui, muzikologės nuomone, bus nelengva.
Apie mūsų atstovo pasirodymą „Eurovizijos“ pusfinalyje ir galimybes finale su Z. Kelmickaite LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ kalbėjosi žurnalistas Deividas Jursevičius.
A. Pojavis sako, kad ši žinia jam buvo netikėta, o jums buvo tikėta?
Aš tikrai vyliausi ir galvojau, kad Andrius turėtų savo romantiška nuotaika sugebėti prisijaukinti publiką. Jis sugeba būti nedirbtinai paprastas, jaukus, draugiškas ir iš tikrųjų romantiškas, ko šiandien žmonėms ir trūksta. Kitas dalykas – jis turi šiek tiek naivumo. Toks lyg ant debesies sėdintis vyrukas – visiems priimtinas. Jei ateitų koks nors arogantiškas lietuvis, visi sutriktų, ir patys lietuviai to neleistų. Bet [Andrius] toks truputį pamintas, šiek tiek išsigandęs, o akytės – žvitrios, gražios.
Švedų spauda labai keistai rašo – A. Pojavio patekimą į finalą jie pavadino avarija. Švedai dažnai atspėja finalo dalyvius, o šįkart neatspėjo, visi prognozavo paskutinę vietą mūsų „Eurovizijos“ atstovui.
Labai smagu, [kad neatspėjo]. Labai džiaugiuosi. Kartais tos prognozės gali žmogų pakelti, o kartais sugniuždyti. Žiūrėkite, lietuviai beveik niekada nėra nusiteikę pozityviai, sako: vėl kažkokį išrinko... Vakar laimėjo ir dabar jau sako: gal visai toks ir nieko vyrukas. Vadinasi, gali tą pačią sekundę pakeisti savo nuomonę ir tas jiems nė motais.
Ką tik, atrodo, tą žmogų trinkai septyniais šepečiais, o dabar jau atrodo visai nieko. Reikia daugiau pozityvumo ir čia jokia tragedija, nuvažiavo žmogus, pasirodė taip, kaip gali. Jis tikrai gėdos nepadarė. Kitas dalykas – jis turi įtaigumo, turi nesuvaidinto, nesumeluoto nuoširdumo, o šiandien tai labai didelis turtas.
Tai gal yra privalumas, kad, kaip jis pats prisipažino, sceninės patirties jis neturi?
Jis jos neturi, bet jis turi, žinot, ką... Žmogus gyvena prie Nemuno, jis sakė, kad jo labai graži šeima, giminė tokia gera, visi draugiški, tai žmogus ir turi tai, ir šito neišlupsi.
Jis įtikino jus, kad scenoje buvo natūralus, nevaidino?
Ir švedai dėlto ir sutriko. Prognozavo, kad lietuviams nieko, o čia bernaitis atėjo, šmaukšt ir nuskynė. Bet kai šalia matai blondinę baltarusę su [ilgomis] kojomis... Aš suprantu, kad yra sveikų vyrukų. Bet apie muziką ir aukštą meną čia irgi negalima kalbėti. Vadinasi, čia švedai nesutriko. Švedams, kad pateko baltarusė, yra gerai, o jau lietuvis – tai avarija.
Pats Andrius sako, kad finale norėtų būti aštuntas, nes jo albumo pavadinimas – „Aštuoni“. Bet ką darysime, jeigu bus pirma vieta?
Na, jūs nesvaikit, kur nereikia, gerbiamasai. Pirmi nebūsim tikrai. Jo situacija yra pakankamai sudėtinga. Jis bus pirmame dešimtuke, ir tada bus dar vienas ešelonas dainuojančių. Tai nėra taip jau lengva ir paprasta – turi išlaikyti dėmesį. Žmonės užmiršta, todėl visada geriau dainuoti pabaigoje.
Kitas dalykas – žmonės nori romantiškumo, grožio. Pažiūrėkite į olandę – paprasta, balsas gražus ir nieko nevyko scenoje. Ji viena stovėjo ir baladę dainavo žmogui, pasakojo. Ir ji pateko. Šiandien ir taip visur viskas tvaska, žiba, sukasi.
Tai tas nuoširdumas turėtų būti didelis privalumas?
Aš taip tikiu. Kaip [Lietuvos delegacijos vadovas] Audrius Giržadas sako, reikia dar šiek tiek to nuoširdumo: patikėkit – aš tikrai iš Jurbarko, aš tikrai nuo Nemuno.
