Nusprendęs viešai prabilti apie savo ligą, Ž.Grigaitis sakė, kad vėžiu sirgo ir jo senelis, ir tėvas, tačiau kad ir gali susirgti šia liga, niekada negalvojo. Žinomas vyras neslepia ilgai dvejojęs, nes mūsų žmonės nėra pratę garsiai kalbėti apie šią ligą, bet bendraudamas su gydytojais suprato, kad kalbėti reikia – gal taip paskatins kitus pasitikrinti savo sveikatą ir užbėgti ligai už akių.
„Tai, ką patyriau per pastaruosius penkis mėnesius, nelinkėčiau patirti net didžiausiam priešui, apskritai niekam nelinkėčiau, kad reikėtų praverti onkologijos ligoninės duris. Tegul visi būna sveiki. Tačiau įvertinęs, kad vyrai kažkodėl bijo ir gėdijasi pasitikrinti sveikatą, nusprendžiau, jog jei mano viešas pasisakymas privers bent pasitikrinti vieną vyrą, tikslą būsiu pasiekęs. Juoba kad tyrimas tekainuoja 13 eurų“, – sakė jis spaudos konferencijoje, skirtoje Pasaulinei kovos su prostatos vėžiu dienai.
Pasakodamas apie prieš kelis mėnesius išgirstą diagnozę, vyras sakė, kad nors gydytojai pažadais neguodė, po intensyvaus gydymo klastinga liga buvo suvaldyta, o jis pats, turėjęs galimybę palyginti Lietuvos ir užsienio gydytojų darbą, didžiuojasi mūsų specialistų kvalifikacija ir galimybėmis suteikti ne prastesnę pagalbą nei Vakarų šalyse.
Dažniausia vyrų onkologinė liga
Prostatos, arba priešinės liaukos, vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje, o sergamumas ja mūsų šalyje yra vienas didžiausių Europoje, nors ir mažesnis negu Latvijoje ir Estijoje. Apie 10 proc. prostatos vėžiu sergančių vyrų polinkį sirgti šia liga paveldėjo. Toks vėžys paprastai būna labai agresyvus ir greitai plinta, be to, dažniausiai vyrai juo suserga jauname amžiuje.
Anot Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojos mokslui ir plėtrai genetikos profesorės Sonatos Jarmalaitės, neseniai mokslininkai įrodė, jog BRCA2 genų mutacijos padidina prostatos vėžio riziką. Žinoma, tai nereiškia, kad jie būtinai susirgs, bet turint tokią genų mutaciją rizika susirgti didėja iki 40 proc.
Kadangi ši mutacija gali sukelti ir krūties, kiaušidžių, kasos vėžį, melanomą, o apie 10 proc. visų nustatomų navikų yra paveldimi, profesorė su gydytoju genetiku pataria konsultuotis visiems šeimos nariams.
Paveldimumas didina riziką
Medikai teigia, kad jei prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis, rizika susirgti kitam šeimos nariui padvigubėja, o jei serga du giminaičiai – ligos rizika padidėja net penkis kartus.
Kadangi paveldimas prostatos vėžys yra labai agresyvus, greitai plinta, labai svarbu ligą nustatyti kuo anksčiau ir, atsižvelgiant į genetinę riziką, pritaikyti tinkamiausią gydymą. Todėl labai svarbu, kad paveldėto vėžio rizika būtų nustatoma iki pasireiškiant ligai. Tokius vyrus stebi specialistai, jiems kasmet atliekamas PSA testas. Tie, kuriems nustatomas vėžys, skubiai pradedami gydyti.
Tačiau ne visi žmonės, kurie serga vėžiu, tiriami dėl šeiminio vėžio rizikos – į genetinę konsultaciją šeimos gydytojai siunčia jaunus pacientus, dar neturinčius 50 metų, ir pacientus, kurių pirmos eilės giminaičiai jau serga šeiminiu vėžiu.
Anot Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus prof. Felikso Jankevičiaus, labai svarbu nustatyti ne tik prostatos vėžį, bet ir atskirti pacientus, kurie, stebimi medikų, gali gyventi be gydymo, nuo tų, kurie susirgo agresyvia liga ir turi būti kuo anksčiau pradėti gydyti radikaliai. „Tarp tokių žmonių yra tie, kas iš artimųjų paveldėjo ligą galinčius sukelti genus“, – sako jis.
Gydymas tobulėja
Vis dėlto diagnozė „prostatos vėžys“ nėra mirties nuosprendis. Medikai pasakoja, kad mokslo naujovės ne tik suteikia daugiau galimybių susirgusiems vyrams ilgiau gyventi ar visai pasveikti, bet ir pagerina sergančiųjų gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, šiemet bus pradėtos pirmosios dirbtinių sfinkterių implantavimo operacijos, todėl operuotiems vyrams nebereikės kęsti šlapimo nelaikymo. Vis daugiau urologijos centrų prostatą pašalina laparoskopu, todėl ligoniams nereikia kęsti ilgo pooperacinio gijimo. Atsirado ir naujesnės, technologiškai pažangesnės, saugesnės radioterapinės įrangos.
Yra gerų naujienų ir gydant vaistais – pirmieji pacientai, kuriems liga atsinaujino po gydymo hormonais, jau pradėti gydyti nauju antros eilės hormoniniu vaistu. Antrus metus ligoniai, kuriems vėžys išplito į kaulus, taip pat gydomi naujais vaistais, o naujausia žinia – ligonių kasos pradėjo kompensuoti vaistą, kuris neleidžia ligai išplisti į kaulus.
Rekomenduoja tikrintis
Nors, pasak specialistų, prostatos vėžys vis dažniau nustatomas anksti, vis dar yra daug asmenų, užleidžiančių ligą. „Mirštančiųjų pacientų skaičius nelabai keičiasi, mat vis dar randame ir užleisto vėžio, nuo kurio mirštama“, – apgailestauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Urologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Jievaltas. Anot jo, tai medikams kelia didžiausią susirūpinimą, nes dėl paveldėtos genų mutacijos kai kurie vyrai rizikuoja susirgti prostatos vėžiu nesulaukę nė keturiasdešimties metų.
Panašiai kalba ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA prezidentas Šarūnas Narbutas. Anot jo, Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai ES ir dėl to, kad vėžys nustatomas per vėlai, kai padėti ligoniui jau būna sunku.
„Turime specialistų, turime pinigų, yra ne prastesnės gydymo galimybės kaip kitose šalyse, tačiau kažkodėl dėl vėžio ateina pasitikrinti tik pusė, o kartais tik trečdalis tų, kurie turi pasitikrinti“, – sako jis, kviesdamas moteris ne tik paraginti, bet ir atvesti vyrus pasitiktinti.
Ragindami vyrus dažniau tikrintis sveikatą, specialistai pabrėžia, kad 40 metų – tai riba, kuomet reikia ypač susirūpinti savo sveikata ir periodiškai tikrintis, kad vėžys būtų nustatytas kuo anksčiau, nes tik anksti nustačius paveldimą vėžį, galima tikėtis gerų gydymo rezultatų ir išvengti liūdnų pasekmių. Įtarus paveldimą prostatos vėžį, rekomenduojama konsultuotis su gydytoju urologu, kasmet atlikti PSA testą. Ekspertai rekomenduoja vyrams, paveldėjusiems BRCA2 mutaciją, PSA testą atlikti kasmet nuo 40 metų, o turintiems BRCA1 mutaciją – nuo 45 metų.
Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad nors sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje viršija Europos vidurkį, o statistika rodo, kad tokią diagnozę (įskaitant ir paveldimą) išgirsta maždaug 2 tūkst. vyrų, nemokamai prevenciškai pasitikrina tik kas ketvirtas.
Prostatos vėžio profilaktiniai tikrinimai būtini, nes pacientai ankstyvoje šios ligos stadijoje ilgai nejaučia jokių simptomų – jie atsiranda tik vėlyvosiose ligos stadijose. VLK primena, kad ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų, o jei šia liga sirgo jų tėvai ar broliai – nuo 45 metų. Jei vyras pagal amžių negali dalyvauti programoje, bet turi nusiskundimų, jis turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę, skirs tyrimus, o prireikus išrašys siuntimą pas gydytoją specialistą.
INFOBOX-as
Prostatos vėžio simptomai
Ankstyvuoju periodu prostatos vėžys paprastai nesukelia jokių simptomų, tačiau reikėtų kreiptis į gydytoją vos pajutus, kad:
reikia dažnai šlapintis, ypač naktį, sunku pradėti ar sustabdyti šlapimo srautą, šlapimo srovė silpna ar lėta, šlapime yra kraujo ar spermos, skauda apatinę nugaros dalį, klubus ar po šonkauliais. Sergamumas prostatos vėžiu
Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2017 m. nuo prostatos vėžio Lietuvoje mirė 525 vyrai, 2016 m. – 561, 2010 m. – 577 vyrai.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuvoje prostatos vėžiu serga 70,2 iš 100 tūkst. gyventojų, Latvijoje – 80,2, Estijoje – 109,9. Dažniausiai prostatos vėžiu serga airiai – 132,5 iš 100 tūkst. gyventojų.
Daugiau kaip 2 mln. Europos vyrų nustatytas prostatos vėžys. ES kasmet nuo prostatos vėžio miršta daugiau kaip 92 tūkst. vyrų.
Išlaidos, kurias dėl šios ligos patiria šalys, siekia daugiau kaip 9 mlrd. eurų per metus. Iš jų sveikatos priežiūrai skiriama 5,8 mlrd. eurų.
