Ekonominiam klimatui prastėjant vis dažniau pasigirsta pašalpų sistemą peikiantys balsai. Tie balsai stiprėja tiek Anglijoj, tiek Lietuvoj, o pašalpų gavėjai piešiami kaip parazitai. Bet iš tikrųjų pašalpos naudingos – jos stabilizuoja visuomenę ir bent šiek tiek prilaiko natūralų kapitalistinės ekonomikos variklį – bet kokia kaina siekti pelno.
Nebūtų pašalpų sistemos visoj Europoj būtų gausybė badaujančių vaikų ir daugybė benamių, o išbadėję ir be namų likę žmonės, kaip žinia, nebeturi ko prarasti. O juk istorija ne vienu pavyzdžiu jau parodė, ką nebeturintys ko prarasti gali padaryti.
Nebūtų pašalpų, nebūtų atsiradę ir populiarių knygų, vėliau ir filmų “Haris Poteris„ serijų, nes autorė pirmąją knygą parašė neturėdama darbo ir gyvendama iš pašalpų. Ir jei ne smalsus leidyklos darbuotojas, iš šiukšlių dėžės ištraukęs ir perskaitęs pirmosios “Hario Poterio“ knygos rankraštį, gal autorei ir toliau būtų tekę ne šlovės spinduliuose maudytis, o skurde murdytis. “Pašalpinė," – sakytų pašalpas gaunančius niekinantys moralistai.
“Jūs nenorėkit daryti, ką mėgstat, eikit dirbti, kas naudinga, – mėgstama šūkauti. - Ir dirbkit už tiek, kiek mokėti naudinga tiems, kurie darbo duoda. Nes jie - šventieji darbdaviai. Net jei grašius temoka ar išvis nemoka, jie šventieji darbdaviai."
Šventieji darbdaviai, gal ne visi, bet nemaža jų dalis, labai norėtų, kad pašalpų išvis nebūtų, nes tada žmogus dirbtų vien už duonos kąsnį. Juk būtent pašalpų sistema priverčia juos pasistengti, kad darbo užmokestis netaptų už pašalpą mažesnis. Kai žmogui dirbti nebenaudinga, jis nedirba. Natūralu. Nes juk ir verslininkas, jeigu naudos nemato, verslu neužsiima.
Pašalpomis piktnaudžiaujama? Taip. O kiek milijonierių piktnaudžiauja galimybėmis nemokėti mokesčių? Bet dėl milijonierių mokesčių moralistai triukšmo nekelia. Nejaugi vien todėl, kad nebus pakviesti į pobūvį ar vakarėlį ir negalės pasitrinti greta “elito"? Pašalpiniai ar darbo žmogeliai vakarėlių nekelia, ir dėl šmeižto ar įžeidimo į teismą nepaduos, nes pinigų neturi, - tokius galima taršyti be atokvėpio. Ir malonumą teikia, ir teisuoliu pasijunti.
Vargingiausius sluoksnius užsipuolančių moralistų pastaruoju metu Lietuvoje itin užderėjo. Net žado gali netekti sužinojęs, kad buvęs popdainuškų kūrėjas, pusmetį ar metus patarnavęs kokios nors partijos veikėjo parankiniu, įgauna teisuolio aurą ir ima aiškinti, kas ir ko Lietuvoje vertas.
Anglijoje moralizavimas seniai nemadingas ir net lietuviškas internetinis puslapis Anglija.lt tuo neužsiima, o žemesnio sluoksnio atstovui parodyta panieka sukelia skandalus. Štai neseniai vienas įsikarščiavęs aukšto rango Konservatorių politikas pavadino policininkus “plebsu„, tai kitą dieną apie tai didelėmis antraštėmis rėkė visi laikraščiai, o politikas atsiprašinėjo ir mieliau prisipažino vartojęs keiksmažodžius, bet jokiu būdu pareigūnų “plebsu“ nevadinęs. Bet tokios keistenybės dedasi Britanijoj. Lietuvoj aukšto rango politikas gali išvadinti tautą žmogėnais, ir ramu.
Beje, milijonieriais tapę šventieji darbdaviai turėtų būti dėkingi pašalpiniams, tiksliau, pašalpų sistemai. Mat tai, ką jie pagaili sumokėti už darbą, kad darbo jėga patys iš bado nemirtų ir palikuonis, t.y. kitą darbo jėgos kartą išauginti galėtų, valstybė, t.y. mokesčių mokėtojai, priduria. O už darbo jėgos pirkimui sutaupytus pinigėlius galima dar vieną džipą arba jachtą įsigyti. Be to, už pašalpas perkamas maistas, drabužiai, mokama už būstą ir paslaugas, o tai reiškia, kad pelnas eina tiems, kas maisto gamyba ir pardavimu, namų statyba ir nuoma ir panašiais gyventojų aptarnavimo verslais užsiima.
Viskas susiję. Ir, deja, kaip keistai tai beskambėtų, pašalpų sistema, nors humanistinių intencijų pagimdyta, tapo šiuolaikinės vartotojiškos ekonomikos ramsčiu.
