Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra energetinė sala Europos Sąjungoje, kuri dujas gauna iš vieno monopolinėmis sąlygomis veikiančio tiekėjo. Jeigu Rusija ir Baltarusija įgyvendins savo branduolinės energetikos planus Lietuvos pasienyje, ne tik Baltijos šalių, bet ir visos ES energetinė priklausomybė didės, nes būsime spaudžiami ne tik dujų, bet ir elektros tiekimo sutarčių.
Šį disbalansą gali ženkliai keisti Lietuvoje planuojama statyti Visagino atominė elektrinė. Žvelgiant iš bendros ES energetikos politikos pusės, VAE projektas turi didelę reikšmę ne vien Baltijos šalių apsirūpinimui elektros energija, bet ir visos ES energetinio stabilumo ir saugumo užtikrinimui bei vieningos ir nepriklausomos ES energetikos rinkos sukūrimui.
Be teigiamų šio projekto aspektų yra ir grėsmių, kurios gali stipriai aptemdyti Baltijos šalių ekonominę perspektyvą. Atominės elektrinės statybos yra labai brangios, todėl jas vykdyti tokiom mažom valstybėm kaip Lietuva, Latvija ir Estija yra nepaprastai sunku. Akivaizdu, kad projekto finansavimui dideles sumas reikės skolintis tarptautinėje rinkoje arba privačiam investuotojui suteikti valstybės garantijas, kas taip pat laikoma valstybės skolos dalimi.
Gali atsitikti taip, kad įgyvendinant atominės elektrinės projektą, Lietuvos valstybės skola perkops 60 proc. BVP ir taip bus pažeista ką tik pasirašyta europinė finansinės drausmės sutartis. Taip be didėjančios finansinės naštos dėl palūkanų mokėjimo, mums grėstų ir ES sankcijos – konkrečiai baudos dėl per didelės valstybės skolos.
Nepamirškime, kad be naujosios AE statybos, mums dar reikia uždaryti ir senąją sovietinę Ignalinos atominę elektrinę. Kaip matyti iš ES pozicijos, šią problemą, pagal juos, turėtume spręsti taip pat nacionalinio biudžeto, o ne ES paramos sąskaita. Taigi, vien branduolinės energetikos projektai, gali ženkliai padidinti mūsų valstybės skolą.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus, tai yra į visos ES interesą išlaikyti energetinį balansą su kaimynais, ir ekonominę perspektyvą tempdančiais veiksnius, Baltijos šalys, mano manymu, turėtų sulaukti europinės pagalbos vystant šį projektą. Todėl praėjusią savaitę, remdamasis šiais argumentais, su oficialiu paklausimu kreipiausi į Europos Komisiją, prašydamas išimtine tvarka išnagrinėti Visagino atominės elektrinės statybos dalinio finansavimo galimybę.
Taip pat manau, kad šioje situacijoje reikalingos visų valstybės institucijų pastangos įtikinti Europos Komisiją šio projekto naudingumu visai Europos Sąjungai ir būtinybe prisidėti prie atominės elektrinės Lietuvoje statybų dalinio finansavimo.
