Naujame ilgalaikiame ES 2020 biudžeto projekte, lyginant su dabar galiojančia tvarka, atsirado vienas svarbus pokytis, kuris tarsi praslydo pro pagrindinius naujos finansinės perspektyvos akcentus. Šiame dokumente numatoma, kad ES parama valstybei narei bus siejama su jos Bendro nacionalinio produkto (BNP) dydžiu ir negalės viršyti 2,5 proc. Šalies BNP.
Zigmanto Balčyčio nuomone, tokia ES paramos valstybėms narėms sistema, prieštarauja finansinio stabilumo principams. „Europos pietuose išplitusi valstybių skolų krizė bei reali nemokumo grėsmė, atskleidė finansinės drausmės būtinybę. Kaip žinome, Baltijos šalys pasirinko taupymo kelią ir šiandien yra geresnėje padėtyje, nei tos šalys, kurios taupyti krizės akivaizdoje nesuskubo,“ – teigia parlamentaras.
Anot Z. Balčyčio, naujame ilgalaikio biudžeto projekte atsiradusi ES paramos susiejimo su šalies BNP dydžiu sistema, yra neteisinga taupymo kelią pasirinkusių šalių atžvilgiu, nes siekdamos finansinės drausmės jos automatiškai susimažino ir Bendrojo nacionalinio produkto dydį, dėl ko joms priklausys mažesnė ES parama. Ir atvirkščiai, šalys, kurios savo finansų nesuvaldė ir neatsakingai didino įsiskolinimus, pretenduos į didesnę ES paramą.
„Negalime leisti, kad šis pirncipas būtų patvirtintas. Turime kelti šią problemą pačių aukščiausiu ES lygiu, burti kitas valstybes nares, kurios galimai nukentės nuo šios reformos ir visomis galimomis priemonėmis priešintis jai,“ – įsitkinęs Z. Balčytis.
Kyla grėsmė Ignalinos AE uždarymo finansavimui
Anot Z. Balčyčio, kyla grėsmė, kad ES paramos susiejimas su valstybių narių Bendro nacionalinio produkto (BNP) dydžiu gali sumažinti Ignalinos AE uždarymui skiriamą finansavimą ir Lietuvą bei kitas valstybes nares uždarinėjančias senas sovietinio tipo atomines elektrines, įstumti į nepakeliamų finansinių problemų duobę.
„Tokia nuostata gali neatitikti vieno iš stojimo į Europos Sąjungą sutarties protokolo, kuriame atominės elektrinės uždarymui buvo numatytas finansavimas, galintis siekti 100 proc. uždarymo išlaidų, tačiau iš naujojo ilgalaikio ES biudžeto projekto ryškėja, kad mums ketinama skirti mažesnę paramą, o jos gali neužtekti net kritiniams atominės elektrinės uždarymo darbams finansuoti“ – teigia europarlamentaras.
Minėtame stojimo į ES sutarties protokole buvo įtvirtinta, kad reaktorių, paveldėtų iš buvusios Sovietų Sąjungos, eksploatavimo nutraukimas yra beprecedentinio pobūdžio ir yra išskirtinė, šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo neatitinkanti finansinė našta Lietuvai. Šiam tikslui 2004-2006 m. laikotarpiu iš ES biudžeto buvo skirta 285 milijonai eurų.
Dokumente taip pat teigiama, kad Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui Sąjunga, solidarizuodamasi su Lietuva, teiks adekvačią papildomą Bendrijos paramą eksploatavimo nutraukimui ir po 2006 metų. Pagal Ignalinos AE uždarymo programą iki 2020 m. Lietuvai reikia mažiausiai 850 mln. eurų, o nuo 2020 iki 2030 m. dar 750 mln. eurų, tačiau naujame ilgalaikiame biudžete numatyta skirti tik 400 mln. eurų, kurių, anot europarlamentaro, akivaizdžiai neužteks numatytiems Ignalinos AE uždarymo darbams finansuoti.
Europos parlamento narys Zigmantas BALČYTIS
