Naujienų agentūros "RIA Novosti" teigimu, liepą karščiausiomis Rusijos politinėmis naujienomis tapo su naftos milžine "Yukos" susiję įvykiai. Rusijos politologai ir politikai aiškina, kodėl viskas vyksta būtent taip, kaip vyksta.
Viskas prasidėjo liepos 2 dieną suėmus vieną "Yukos" akcininkų Platoną Lebedevą, kurį Rusijos generalinė prokuratūra apkaltino per 1994 metais vykusį bendrovės "Apatit" privatizavimą pasisavinus valstybės lėšų. Vėliau paaiškėjo, kad prokuratūra tiria dar kelias bylas, susijusias su "Yukos" vadovų tariama nusikalstama veikla. Pradėta tikrinti ir tai, kaip naftos įmonė moka mokesčius.
Rusijoje su "Yukos" susiję įvykiai vertinami nevienodai. Didesnė visuomenės dalis pritaria teisėsaugininkų veiksmams, nes dar nespėjo pamiršti paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžios "laukinio" privatizavimo. Daugelis rusų yra įsitikinę, kad visi dabartiniai turtai buvo sukaupti neteisėtais būdais, būtent - grobstant valstybės ir žmonių lėšas.
Pastaraisiais mėnesiais pašokus pasaulinėms naftos kainoms ir ją išgaunančioms bendrovėms gaunant milžiniškus pelnus, vis garsiau kalbama apie būtinybę įvesti vadinamąjį "gamtos mokestį". Daugelis rusų negali susitaikyti su tuo, kad naftos magnatai lobsta pardavinėdami šalies gamtinius išteklius, priklausančius visiems Rusijos gyventojams. Pavyzdžiui, visuomenę suerzino verslininkas Romanas Abramovičius, "tiesiog savo malonumui" įsigijęs Didžiosios Britanijos futbolo klubą "Chelsea".
Verslo dienraščio "Vedomosti" teigimu, "visoje šalyje pradėta kampanija, siekianti pasmerkti stambųjį verslą". Radijui "Echo Moskvy" atlikus apklausą paaiškėjo, kad net 73 proc. jo klausytojų pritaria stambiųjų privatizavimo sandorių peržiūrėjimui. Verta priminti, kad "Echo Moskvy" dažniausiai klauso liberalių pažiūrų rusai.
"Yukos" padėtis labiausiai trikdo verslininkų elitą. Pavyzdžiui, įmonės "United Heavy Machineries" generalinis direktorius Kacha Bendukidzė teigia, jog su naftos bendrove susiję įvykiai iš Rusijos vertybinių popierių rinkos išsiurbė 10 mlrd. JAV dolerių, o visa šalies ekonomika patyrė nuostolių, gerokai viršijančių P. Lebedevo biudžetui neva nesumokėtą sumą. Verslininkui pritarė ir Dešiniųjų jėgų sąjungos lyderis Borisas Nemcovas, kurio manymu, išpuolis prieš "Yukos" yra "smūgis Rusijos ekonomikai".
Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjunga nusiuntė Prezidentui Vladimirui Putinui laišką, kuriame prašoma išlaikyti šalies politinį stabilumą. Stambieji verslininkai netiesiogiai pripažįsta, kad dešimtojo dešimtmečio pradžios privatizavimo sandorių pagrindas nėra tvirtas, ir esą neišvengta nukrypimų.
Vienu iš tokių prisipažinimų galima laikyti pramoninio holdingo "Interros" vadovo Vladimiro Potanino kalbą birželio pabaigoje vykusiame partijos "Vieningoji Rusija" rėmėjų suvažiavime. Savo ruožtu demokratinės partijos "Jabloko" lyderis Sergejus Ivanenka teigė: "Rusijos privatizavimo pobūdis niekam nėra paslaptis. Tokie kaltinimai (panašūs į išsakytus "Yukos") gali būti pateikti beveik kiekvienam".
Tad kaipgi įveikti prieštarą tarp abejotinais būdais sukaupto pradinio kapitalo ir siekio nepakenkti ekonomikos plėtrai? Daugelis Rusijos politologų ir verslininkų mano, jog šalies kapitalizmo istorijoje būtina nubrėžti aiškią ribą. Visuomenė ir verslininkai turi susitarti, jog dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio privatizavimo sandorių teisėtumas nebus persvarstomas, o verslo ir valdžios institucijų santykiuose vertėtų atversti naują puslapį.
Be to, šį visuomeninį susitarimą reikėtų įteisinti įstatymu. Valdžios institucijos ir verslininkai anksčiau ne kartą sudarydavo "nepuolimo" susitarimus, tačiau "Yukos" atvejis rodo, jog už visuomenės nugaros sudaryti sandoriai neretai pakrypsta priešinga linkme. Vis dėlto tokio visuomeninio susitarimo sudarymo galimybės yra gana miglotos, kadangi taikos su stambiuoju kapitalu nori ne visos politinės jėgos.
Komentatoriai atkreipia dėmesį ir į dar vieną veiksnį - Rusijoje artėjančius parlamento ir prezidento rinkimus. Teisėsaugininkų išpuolį prieš "Yukos" daugelis analitikų laiko bandymu pažaboti bendrovės vadovo Michailo Chodorkovskio politines ambicijas. Iš tikrųjų šalies politinius lyderius vis labiau erzina verslininkų įtaka deputatams ir pastarųjų priešinimasis siūlymams priimti visuomenės požiūriu prasmingus įstatymus. Šis susierzinimas buvo akivaizdus ir liepos 11 dieną vykusiame V. Putino susitikime su politinių partijų vadovais.
Neseniai pasigirdo gandų apie M. Chodorkovskio prezidentines ambicijas, kurias pats verslininkas neigia. Tačiau M. Chodorkovskis pripažįsta simpatizuojąs Dešiniųjų jėgų sąjungai ir "Jabloko", kurias asmeniškai remia.
Ekspertų teigimu, po rinkimų "Yukos" skandalas bus užmirštas. Vis dėlto priduriama, jog ir "Yukos", ir visam Rusijos verslui gali pakenkti pernelyg aktyvus užsieniečių kišimasis, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų administracijos spaudimas.
ELTA
