Šiandien sukanka 200 metų, kaip gimė rašytojas Edgaras Alanas Po. Paradoksai su mistine priemaiša tęsiasi – labiausiai šią datą ruošiasi minėti Baltimorė, miestas, kuriame rašytojas mirė.
Bostonas, kuriame E. Po gimė, jo neprisimena – ten nėra nei paminklo, nei muziejaus – nėra net rašytojo vardu pavadintos gatvės. Studentai iš "Boston College" bando gelbėti situaciją, parodydami biografinį filmą „The last days of the Raven” su Brentu Fidleriu.
O štai Baltimorėje visus metus vyks renginių ciklas, pavadintas „Nevermore 2009”. Pagrindiniame rašytojo muziejuje sausio 17-ą gerbėjai susirinko į susitikimą su rašytoju, kurį vaidino Johnas Astinas, iš tikro labai panašus į E. Po. Per metus įvyks simpoziumai, susitikimai, parodos – pavyzdžiui, komiksų, kuriuos inspiravo E. Po kūryba. Rašytojo muziejus Ričmonde pirmadienį kviečia į visą parą truksiančią gimtadienio šventę. leidėjai per pirmą pusmetį planuoja išleisti 35-ias naujas knygas – naujus leidimus, kopijas, mokslinius tyrimus, apsakymų rinkinius ir fotobiografiją. Silvestras Stallone šiais metais žada parodyti savo filmą "Po". Jis savo parašytą scenarijų siuntė keliolikai režisierių – nuo Stanley Kubricko iki Romano Polanskio. Niekas nesusidomėjo, tad aktorius režisavo filmą pats.
Kai 1849 metais, sulaukęs vos 40-ies, E. Po mirė, pirmasis nekrologas paskelbė: "Informacija apie Po mirtį šokiruos daugelį skaitytojų, bet nedaugelį nuliūdins". Nekrologo autoriumi buvo su rašytoju susipykęs kritikas Rufusas Griswoldas. Jis neapsiribojo vien nekrologu, ir skubiai parašė ilgą biografinį tekstą, kuriame E. Po aprašytas kaip girtuoklis, narkomanas, beprotis ir iškrypėlis. O kaip kitaip pavadinti žmogų, kuris susituokia su 13-mete, geria iki nukritimo, neišbrenda iš lošimo skolų, pastoviai įžeidinėja leidėjus ir kitus rašytojus? R. Griswoldo nuomonė ilgai buvo vienintelė oficiali E. Po biografija ir ji patiko skaitytojams: įdomu, kai toks žmogus yra puikių apysakų, eilėraščių ir esė autorius.
E. Po reikėjo labai pasistengti, kad jo gyvenimas taptų toks nelaimingas. Jį globojo įtėviai, labai turtingi pirkliai, pasiruošę paremti visas įvaikio iniciatyvas. Jie nutraukė santykius poetui studijuojant, kai jis įklimpo į skolas. Kad jas apmokėti, E. Po teko tapti kareiviu – ir atitarnavęs Sullivan Islande rado siužetą "Aukso vabalui". Gerti pradėjo anksti. Jau buvo alkoholikas, kai susituokė su dvigubai jaunesne pussesere (ji akto registracijos metu pareiškė, kad jai – 21 metai), už girtuoklystę jį nuolat išmesdavo iš laikraščių. Po žmonos mirties rašytojas nebetramdė įpročio. 1849 metais jį rado Baltimorės gatvėje be sąmonės, apsirengusį svetimais drabužiais. rašytojas mirė ligoninėje, vis kartodamas nežinomą pavardę. E. Po palaidojo bendrame kape, po keliasdešimties metų jo palaikai perkelti į kitą vietą. Nuo 1949 metų per kiekvieną gimtadienį kažkas ant jo kapo padeda tris rožes ir pusę butelio brendžio.
Oficialiai E. Po vadinamas romantiku, bet tik tam, kad būtų lengviau rašyti vadovėlius mokykloms, nes jo kūrybą galima skirti prie daugybės literatūrinių kategorijų. Kritikai jį vadina psichologinės kriminalinės literatūros kūrėju. Savo tekstuose jis jungė simbolizmą su siurrealizmu, dekadentiškumą su makabriškumu. Jo nedomino pasakiški herojai – dvasios, vaiduokliai, vampyrai ir vilkolakiai, bet jis sukurdavo meistrišką siaubo atmosferą, todėl pelnytai vadinams siaubo literatūros pradininku. Keli kūriniai, kuriuose pasakojama apie paralelinę realybę, leidžia E. Po vadinti ir fantastikos autoriumi.
Amerikiečiai sunkiai priėmė E. Po kūrybą, o XIX amžiaus prancūzai jį skaitė mielai. Iš jo mokėsi Baudelairas, Valéry ir Mallarmé. E. Po įtaką savo kūrybai pripažino Robertas L. Stevensonas, Borhesas ir Kobo Abe.
